Į tai atkreipia dėmesį antstoliai ir finansinių paslaugų teikėjai, Seime artėjant Civilinio proceso kodekso pakeitimų svarstymui, kuriais siūloma įvesti vadinamąsias „skolininkų atostogos“, mažinti išskaitas iš skolininkų darbo pajamų ir siaurinti galimybes išieškoti iš skolininkų turto.
Įvedus siūlomus palengvinimus, skolų išieškojimo procesai tęstųsi 2–4 kartus ilgiau, tai reiškia, kad kreditoriams tektų ilgiau laukti savo pinigų, be to, skolos pabrangtų 60 proc. skolininkų, kurie yra įsipareigoję mokėti delspinigius ir palūkanas.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis pabrėžia, kad apie 40–45 proc. skolininkų Lietuvoje yra baudų nesumokėję administracinės teisės pažeidėjai, todėl skolininkus svarbu diferencijuoti. „Neturėtume pažeidėjų traktuoti vienodai su likusiais skolininkais, kurie neišgali laiku susimokėti už komunalines paslaugas ar grąžinti vartojimo paskolų.
Būtų amoralu taikyti vienodus palengvinimus ir vienišai dviejų vaikų motinai, kuri įsiskolino šilumos tiekėjams, ir administracinės teisės pažeidėjui, laiku nesumokėjusiam baudos už greičio viršijimą“, – sako I.Gaidelis.
Lietuvos antstolių rūmų vadovo žodžiais, „lygiava“ įvedant naujus palengvinimus būtų nesuderinama su valstybės pastangomis gerinti viešąją tvarką griežtinant sankcijas pažeidėjams. Ilgėjant išieškojimo trukmei, jie galėtų lengvai išvengti atsakomybės sulaukdami penkerių metų senaties termino, kuriam suėjus administracinės baudos išieškojimas nutraukiamas. Tokia tvarka taip pat būtų diskriminacinė likusios skolininkų dalies atžvilgiu, kadangi komunalinių paslaugų ir kitoms skoloms išieškojimo senatis netaikoma.
Tokiai minčiai pritaria ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad numatomais pakeitimais visiems skolininkams, neatsižvelgus į jų skolinimosi istoriją, siekiama suteikti daugiau teisių nei pareigų, nors nuo tokio sprendimo nukentės ir kita visuomenės dalis.
„Tiesą sakant, šie Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie netrukus bus svarstomi Seime, man primena viešojoje erdvėje po „Covid-19“ vykusią diskusiją – ar valstybės lėšomis reikia gelbėti verslus-zombius. Beprecedentė valstybės finansinė parama, kuri siekė daugiau nei 4 mlrd. Eur, prailgino įmonių, kurios ir iki pandemijos turėjo finansinių bėdų, vegetavimą, tačiau nesuteikė reikšmingo stimulo vėliau joms tęsti veiklą – nutrūkus valstybės pinigų bambagyslei, nusirito bankrotų banga.
O piktybinių skolininkų situacija yra panaši: statistikos duomenimis, 2023 m. buvo įsiskolinęs kas dešimtas vyresnis nei 20 metų Lietuvos gyventojas, ir didelė dalis jų savo skolų piktybiškai nemoka. Tad ši „lengvatų puokštė”, kurią skolininkams suteiktų įgyvendinti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, yra ne situacijos sprendimas, bet skolininkų-zombių problemos užkonservavimas, atsakomybę ir finansinę naštą permetant privačiam verslui ir sąžiningai mokesčius mokantiems piliečiams.
Juk skolininkai gautų ilgesnes „skolos atostogas“ ir kitų lengvatų, o štai kreditoriai savo paskolintas lėšas įšaldytų ilgam, nes dėl įvairaus teisinio reguliavimo negalės jų atgauti.
Nekalbu apie tai, kad toks sprendimas paveiktų ir taip dabar jautrią šalies ekonomiką, nes, pailgėjus skolos išieškojimo terminui, sulėtėtų ekonominis ciklas, o tai reiškia, kad dėl įšaldytų apyvartinių lėšų stokos sulėtėtų ir vartojimas“, – galimas pasekmes vardija M.Šlepetis.
Pasak Finansinių įmonių paslaugų asociacijos FINCO vadovo Šarūno Frolenko, siūlomais pakeitimas bus suteiktas užtikrinimas skolininkams, kad jų nelaukia neigiamos pasekmės ir jie savo skolas gali grąžinti per laikotarpį, kuris priklauso nuo jų pasirengimo ir noro dirbti legaliai ar daugiau uždirbti.
„FINCO palaiko siekius skatinti skolingus asmenis sugrįžti į darbo rinką, visgi konkretūs teikiami siūlymai dėl reguliavimo pakeitimų neįtikina ir kelia nerimą, kad gali būti sukurti priešingi rezultatai nei deklaruojami pataisų siekiai. Bijome, kad pasiūlytas sprendimas neskatins skolininkų ieškoti būdų grąžinti skolą ir priėmus siūlomas pataisas, virs „patogia paskola“.
Be to, siūlomi reguliavimo pakeitimai turės įtakos kreditavimui ne tik esamų ilgalaikių bedarbių, kurie turi skolų, bet visų asmenų, kurių pajamos šiuo metu yra mažos. Vartojimo kredito davėjai bus priversti įvertinti naują reguliavimą, jei jis bus priimtas, ir atitinkamai riboti finansinės paslaugos prieinamumą visiems asmenims, patenkantiems į pataisose numatytą pajamų lygį“, – svarstomus siūlymus komentuoja jis.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas M.Šlepetis šiai minčiai pritaria ir, kaip grėsmę dalies visuomenės ekonominiam stabilumui, įvardija ne tik potencialių paskolų sąlygų prastėjimą, bet ir atsiversiančias naujas skolininkų piktnaudžiavimo galimybes.
„Daug kalbame apie būtinybę skatinti gyventojų finansinį raštingumą, tačiau tuo pačiu valstybiniu lygiu jiems rodome atvirkštinį pavyzdį – ne mokome finansinės drausmės negebančius kritiškai vertinti savo galimybių, o atvirkščiai – jiems suteikiame visus įrankius esama padėtimi piktnaudžiauti.
Pavyzdžiui, siūlomomis mažesnėmis skolos mokėjimo išskaitomis iš atlyginimo norime jiems suteikti savotišką „paskolą“ – skolininkui tereikia kas mėnesį susimokėti nedideles procesines palūkanas ir skolos grąžinimas nusitęsia begalę metų į priekį. Negana to, neabejoju, kad dalis skolininkų, žinodami, kad į paskutinį jų gyvenamąjį būstą nukreipti išieškojimą galima tik po trijų ar ketverių metų, sąmoningai piktnaudžiaus vykdymo procesu ir nesistengs skolos sumokėti greičiau, net jei tokią galimybę ir turi.
Kodėl piktybinis skolininkas turėtų norėti skolą sugrąžinti kuo greičiau, jeigu savęs nenuskriausdamas, šį procesą jis gali ištęsti kreditoriaus nenaudai?“, – svarsto jis ir pabrėžia, kad nuo 2018 m. skolininkų skolos išieškojimo sąlygos buvo gerintos jau ne kartą, o štai kreditorių padėtis taip ir nepagerėjo.
Todėl Lietuvos antstolių rūmai siūlo įstatyme aiškiai įvardinti nuolaidų ir lengvatų taikymo trukmę ir kriterijus. Išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų atidėjimas turėtų būti vienkartinio pobūdžio, o „skolų atostogų“ terminas – susietas su Darbo kodekse numatytu 3 mėn. darbuotojo išbandymo laikotarpiu.
Antstolis nenukreiptų išieškojimo į asmens pajamas tris mėnesius po įsidarbinimo ir dar tris mėnesius vykdytų išieškojimą iš darbo užmokesčio, taikydamas mažesnius išskaitų dydžius. Mažesnės iškaitos iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų galėtų būti taikomos tik tiems asmenims, kurie atitinka Civilinio proceso kodekse įtvirtintas sąlygas, kai gali būti stabdoma vykdomoji byla arba atidedami vykdymo veiksmai.
