Apeliacinis teismas praėjusį ketvirtadienį nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo birželio 11 dienos sprendimą. Jis buvo panaikinęs LTG kovą priimtą sprendimą atmesti „Skinest Baltijos“ pasiūlymą akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkimo konkurse bei įmonę pašalinti iš riedmenų atsarginių dalių ir paslaugų DPS.
„Iš kompetentingų institucijų pateiktos informacijos matyti, kad (...), tai yra faktinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis 2018 metais buvo priimti Vyriausybės nutarimai, nepasikeitė“, – nusprendė Apeliacinis teismas.
LTG teismui teigė, kad „Skinest Baltiją“ pašalino dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Bendrovės galutinis naudos gavėjas yra Olegas Osinovskis – asmuo, kuris 2018 metais Vyriausybės pripažintas kaip turintis keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
„Jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės ieškovės atitikties nacionalinio saugumo interesų požiūriu nebuvo pasikeitusios, nes galutinis naudos gavėjas buvo tas pats asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimti Vyriausybės nutarimai ir kuriais perkančioji organizacija pagrįstai galėjo vadovautis“, – teismui teigė LTG.
Tuo metu „Skinest Baltija“ teismui teigė, kad kad ji nebekelia grėsmės saugumui. Be to, ji pabrėžė, kad pati negali inicijuoti naujo Vyriausybės tyrimo, kuris patvirtintų, kad grėsmės saugumui ji nebekelia.
„Atsakovė (LTG – BNS) yra tas subjektas, kuris gali kreiptis dėl naujo Komisijos įvertinimo ir Vyriausybės nutarimo priėmimo, kai gauna naujus duomenis. (...) Todėl atsakovė (LTG – BNS) sukūrė padėtį be išeities, kai ieškovė („Skinest Baltija“ – BNS) negali inicijuoti naujo Komisijos įvertinimo ir atsakovei įrodyti pasikeitusias aplinkybes“, – teismui teigė „Skinest Baltija“.
Anot teismo, LTG konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba ir už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakingomis institucijomis.
„Tiek „Skinest Baltija“, tiek (...) kompetentingų institucijų pateikta informacija patvirtino, jog Vyriausybės nutarimuose nurodyta informacija, susijusi su „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininko ryšiais, yra aktuali, nes tokie ryšiai pirkimo metu nebuvo nutraukti“, – pranešime teigė Apeliacinis teismas.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Konstitucinis Teismas (KT) 2021 metų kovą paskelbė, kad Vyriausybės sprendimas neleisti „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su O. Osinovskio kontroliuojamos „Skinest Grupp“ antrine įmone „Skinest Baltija“ nepažeidžia Konstitucijos.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta 2018 metais, vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus LTG pasirašyti sutarčių su įmone. Vyriausybė tuomet nurodė, kad O. Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie 2019 metais galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
Latvijos Vidžemės apylinkės teismas 2021 metų sausį išteisino kyšininkavimu kaltintus buvusį geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzcels“ („Latvijos geležinkeliai“) vadovą Ugį Magonį bei O. Osinovskį. Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis – šių metų pradžioje bylą dar nagrinėjo Rygos apygardos teismas.
„Skinest“ 2019 metų gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas.
2018-ųjų rugpjūtį „Skinest“ EK apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes jos antrinės įmonės „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centras ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas konkursus skelbė neviešai, be to, „Skinest“ įtarė galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.
