Penkiolika vilniečių ir kauniečių iš banko siekia prisiteisti per 11 mln. litų, nes jaučiasi apgauti. Kaunietis Saulius, užstatęs žemės sklypą ir patikėjęs, kad sandoris nebus nuostolingas, įsigijo banko siūlytų obligacijų. Esą kreditas tris kartus viršijo įkeisto turto vertę.
„Tas nupirktas obligacijas investavo, o mes likome bankui skolingi. Čia ir yra esmė – pats bankas viską darė, ir mes likome skolingi užstatyto turto vertei adekvačią sumą. Dabar pasižiūrėjus, kad bankas viską ir uždirbo, toks planas banko ir buvo, kad žmonės užstatys turtą. Jeigu jie negalės susimokėti, bankui liks turtas, o jei jie galės susimokėti – tai bankas vėl išlošia“, – teigė kaunietis Saulius Kirsnauskas.
Kitų bylos dalyvių istorijos analogiškos, todėl siekdami prisiteisti banko siūlytos investicinės schemos padarytus nuostolius, teismuose bylinėjasi apie 50 žmonių, nors asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ teigimu, 2005–2010 metais šia paslauga pasinaudojo net 640 žmonių.
„Banko darbuotojai tos rizikos nepaaiškino, jie tiktai garantavo, kad už jų investuotas lėšas bus išmokėti kažkokie prieaugio pinigai. Bet kad reikės dar sumokėti palūkanas už paskolą, jie neakcentavo“, – teigė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Banko interesus atstovaujantys advokatai nesutinka, kad klientai buvę apgauti.
„Pagal ieškinį mes to nematome. Ieškinys reiškiamas ne dėlto, kad jie yra apgauti. Bylos nagrinėjimo metu mes ir išaiškinsime“, – teigė DNB banko advokatas Mindaugas Balevičius.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, obligacijų pirkta už 700 mln. litų, o galimi patirti klientų nuostoliai – apie 100 mln. litų. Kai kurių ieškinius dėl galimų banko padarytų nuostolių teismai jau yra patenkinę.