2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio teisę įpareigoti skolininką išviešinti viešame registre nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, aiškinimo ir taikymo.
Antstolė, vykdydama skolų išieškojimą iš skolininko, vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininką atlikti paveldėto nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu – teisinę registraciją viešame registre išviešinant savo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą.
Skolininkas, nesutikdamas su tokiu antstolės nurodymu, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, šio skundo netenkinusi antstolė perdavė jį nagrinėti teismui.
Pirmosios instancijos teismas skolininko skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolės patvarkymą. Teismas byloje padarė išvadą, kad antstolė neturėjo teisės įpareigoti skolininką įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, nes toks klausimas sprendžiamas teisme ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai išvadai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Antstolė, nesutikdama su teismų priimtais procesiniais sprendimais, pateikė kasacinį skundą, kuriame iškėlė teisės taikymo ir aiškinimo klausimą dėl antstolio teisės CPK 585 straipsnio 1 dalies ir 624 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu įpareigoti skolininką atlikti pirmiau nurodytus veiksmus.
Atsižvelgdama į tai, kad antstolei nebuvo pateiktas vykdyti vykdytinas dokumentas, kuriuo skolininkas būtų įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, teisėjų kolegija nusprendė, kad antstolė neturėjo teisės priimti ginčo patvarkymo ir įpareigoti skolininką atlikti paveldėto turto teisinę registraciją viešame registre išviešinant savo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, taip pat toks antstolės įpareigojimas neatitinka ir nė vieno iš pirmiau nurodytų antstolio reikalavimų, kuriuos antstolis turi teisę duoti pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį. Kolegijos vertinimu, minėtu antstolės patvarkymu iš esmės sprendžiamas klausimas dėl skolininko nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jos išviešinimo, o tokius klausimus pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sprendžia teismas. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindė ir tam tikrų CPK normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdymo procese dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo (CPK 667 straipsnio), ir CK normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių išviešinimo klausimą, kai kita sutarties šalis vengia įregistruoti savo nuosavybės teises (CK 393 straipsnio 4 dalies), analize.
Teisėjų kolegija taip pat byloje išaiškino, kad antstolė, nustačiusi, jog skolininkas vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir išviešinti savo nuosavybės teises į tam tikrą nekilnojamąjį turtą, visų pirma turėjo spręsti dėl CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos priverstinio vykdymo priemonės taikymo ir galimybių nukreipti išieškojimą iš skolininko turtinių teisių (šiuo atveju paveldėjimo teisių).
Tuo atveju, jei antstolė, įvertinusi ginčo turto pobūdį ar kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, padarytų išvadą, jog išieškojimas iš skolininko turtinių (paveldėjimo) teisių nebūtų efektyvus ir neatitiktų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros vykdymo procese, antstolė turėtų pasiūlyti išieškotojui galimai pažeistas teises ginti pareiškiant teisme ieškinį dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
