„Mums keista, kad siūlomas toks neefektyvus sprendimas. Visam šiam procesui suvaldyti – informuoti milijoną kaupiančiųjų apie pertvarkas, juos prisikviesti į „Sodrą“ pasirašyti sutarties atnaujinimą ir dar apdoroti milijoną naujų sutarčių – reikės milžiniškų resursų tiek iš „Sodros“, tiek iš pensijų kaupimo bendrovių. Todėl mes manome, kad žymiai racionalesnis ir praktiškai lengviau įgyvendinamas Vyriausybės pasiūlymas visus kaupiančiuosius perkelti į naująją Pensijų kaupimo sistemą leidžiant iš jos pasitraukti tiems, kurie persigalvojo“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Jeigu bus visgi priimtas Seimo komiteto siūlymas, valstybė turės numatyti biudžete ne vieną milijoną kainuosiančią informacinę kampaniją, kaip tai buvo su skaitmeninės televizijos įvedimu, finansuoti samdymą papildomų darbuotojų „Sodrai“ paskirtoms naujoms funkcijoms vykdyti ir investicijas sutarčių apdorojimui, skaičiavimams ir t.t.
Tačiau net ir tokiu atveju gali nepavykti informuoti apie 300 tūkst. kaupiančiųjų, kurie tokiu atveju nežinos apie būtinybę atnaujinti sutartį. Šiuo metu iš milijono kaupiančiųjų maždaug 30 proc., t.y. 300 tūkst. kaupimo sąskaitų nėra pildomos naujomis įmokomis – jų savininkai arba neturi darbo, arba yra emigravę ir gyvena užsienyje. Taip pat kiekvienais metais maždaug 15-20 proc. iš milijono laiškų, kuriuos pensijų kaupimo bendrovės siunčia klientams, grįžta siuntėjui neradus adresato.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime spaudai teigiama, kad kitas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytas sprendimas, ekspertų vertinimu, taip pat nėra gerai paskaičiuotas ir įvertintas. Komitetas pasiūlė Seimui sumažinti pensijų kaupimo bendrovių taikomus atskaitymus daugiau kaip dvigubai, taip tikėdamiesi, kad sistema bus pigesnė. Tačiau pasiūlytas atskaitymų lygis yra net dvigubai mažesnis nei siūlė Vertybinių popierių komisija, todėl šis sumažinimas gali sumažinti konkurenciją rinkoje, nes išgyventų tik keletas bendrovių.
„Suprantame politikų norus mažinti atskaitymus, tačiau tokiu būdu būtų didinama rinkos koncentracija, mažėtų konkurencija ir galiausiai pralaimėtų dirbantieji, turėdami mažesnes galimybes rinktis pensijų fondą ir jo valdytoją“, – teigia Š. Ruzgys.
Vyriausybės pateiktoje pensijų sistemos reformoje numatyta, kad įsigaliojus įstatymams, dalyviai automatiškai pereitų į naują sistemą. Lėšas į savo asmenines antros pakopos pensijų fondo sąskaitas jie gautų iš trijų šaltinių. Pirmasis – tai valstybės nustatytas procentas iš dalies socialinių mokesčių, antrasis – žmogaus asmeniškai skiriami procentai iš savo atlyginimo, trečiasis – valstybės skatinimas kaupti skiriant tuos pačius procentus nuo šalies vidutinio mėnesio atlyginimo.
