Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė Prichockaitė 15min pasakojo, kad vesti virtualius seminarus apie tai, kaip pigiai apsipirkti kaimyninėje šalyje, idėją padiktavo žmonių susidomėjimas – vienu kartu dideliam skaičiui žmonių pateikiant informaciją netenka į daugybę klausimų atsakinėti telefonu kiekvienam susidomėjusiam atskirai.
„Dažnai tiek fiziniai asmenys, tiek verslai, turėdami tiekėjus Lenkijoje, arba norėdami nusipirkti tam tikrų dalykų Lenkijoje, susiduria su problema, kad lenkai siunčia į Lietuvą labai brangiai arba nesiunčia išvis. Ne visi pardavėjai gali parduoti į užsienį. Tad mums skambina dažnai ir klausia, ar galime padėti tokiais atvejais. Pirkėjai už tam tikrą kainą susikomplektuoja iš skirtingų tiekėjų savo siuntą, o mes apmokestiname ją kaip vieną bendrą svorį“, – pasakojo I.Prichockaitė.
Ko specialiuose seminaruose mokomi lietuviai?
„Seminarai nebūna vienodi. Artimiausias bus apie kalėdinio laikotarpio pirkinius. Lyginsime kainas Lietuvoje ir Lenkijoje. Be to, vesiu prie to, kad žmogus ne tik sau gali nusipirkti prekių, bet pagalvoti ir apie jų pardavimą Lietuvoje. Kol kas tai apsimoka labai“, – sakė pašnekovė.
Šluoja rogutes ir eglutes
Pasak I.Prichockaitės, žmonių pasirinkimus perkant Lenkijoje lemia sezoniškumas.
„Šią akimirką paklausiausios dirbtinės eglutės ir rogutės. Jos daug pigesnės. Bet iš Lenkijos važiuoja viskas: nuo dantų pastos iki stambiagabaričių siuntų, pavyzdžiui, baldų. Jie labai populiarūs. Vaikų žaislai taip pat. Kartais gali būti ir perpus pigiau. Buitinė chemija – irgi 50 proc. kainos nubraukti galima. Kai Lietuvoje būna akcijų, buitinės chemijos kainos priartėja prie Lenkijoje įprastos“, – pasakojo ji.
Bet pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad ne viskas Lenkijoje pigiau.
„Kalbant apie maisto produktus, ten ne maistas pigiau, o pusfabrikačiai. Gal jie ir pigesni, jei perki pigiausią produktą. Galbūt mėsa kiek pigiau. Vis dėlto jei kalbame apie kokybiškus produktus, tuomet, kiek Lietuvoje kainuoja geri makaronai, tiek ir ten. Net ir brangiau. Nes Lenkijoje galima rašyti ne kilogramo, o 100 gramų kainą ir tokiu būdu psichologiškai pirkėją dėl kainos apgauna“, – paaiškino I.Prichockaitė.
Nuvykę į Lenkiją perka daugiau
Lenkijos statistikos biuro duomenimis, lietuviai pirmąjį šių metų ketvirtį Lenkijoje išleido 310 milijonų zlotų (beveik 70 milijonų eurų).
„Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Įdomu tai, kad, remiantis Lenkijos statistikos duomenimis, gyventojų, kurie važiuoja į Lenkiją, skaičius išaugo vos dešimtadaliu. Taigi, tai rodo, kad tie gyventojai, kurie važiuoja į Lenkiją, perka šiek tiek daugiau. Prekių krepšelis išaugo ir dėl infliacijos Lenkijoje – metinė infliacija metų pradžioje čia siekė beveik 20 proc.“ – skaičiuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Pasak ekonomistės, nepaisant to, kad suma, kurią tautiečiai išleidžia Lenkijoje ir išaugo, realios apsipirkimo apimtys tiek daug nepadidėjo.
„Tendencijos, kad sumos žymiai augtų, nėra. Priešingai, pandemijos laikotarpiu išleidžiamos sumos gerokai susitraukė ir tik dabar atsistato į buvusį lygį. Žvelgiant į mūsų banko mokėjimų kortelių duomenis, tendencijos yra panašios“, – komentavo G.Ilekytė.
Anot jos, pastebimas išleidžiamų pinigų apimčių didėjimas, tačiau tai yra labiau atsistatymas į prieš pandemiją buvusį lygį, taip pat yra ir sezoniškumo efektas. Vasarą, kaip pastebi ekonomistė, gyventojai išleidžia daugiau nei žiemą.
