Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad sukauptas lėšas anksčiau laiko pasiėmę žmonės juos išleistų įvairiems tikslams.
„Matome, kad yra ir tokių, kurie pasinaudotų tokiu paraginimu, paskatinimu ir tas ilgai kauptas lėšas paimtų ir tiesiog įvairiais būdais išleistų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė T.Gudaitis.
Anot jo, dažniausiai tokia galimybe ateityje norėtų pasinaudoti jauni, iki 35 metų žmonės.
„Tai yra ne senjorai, ne tie priešpensijinio amžiaus žmonės, o būtent jaunieji Lietuvos gyventojai, jauni žmonės, kurie iki 35 metų amžiaus renkasi arba pasisako už tai, kad jie išsiimtų tuos pinigus ir išleistų“, – sakė T.Gudaitis.
Toks požiūris, anot T.Gudaičio, rodo, kad dalis gyventojų dar nesupranta būsimos pensijos šaltinių ir kaupimo jai prasmės: „Tos disciplinos ir supratimo apie pensijos kaupimą ir apie tai, iš kur ir kokiais šaltiniais žmogus gaus pensiją sulaukęs senatvės, dar iš tikrųjų trūksta“.
Anksčiau Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas leisti pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų.
T.Gudaitis sako, kad artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams populistinių siūlymų leisti anksčiau pasiimti pensijų fondų pinigus gali daugėti, tačiau tikisi, kad tai nebus įteisinta.
„Norėtųsi, kad kalbant apie ateities kaupimo sistemą, apie bendrai pensijų sistemą, jos modelį, turėtume platų sutarimą, o nepradėtume naudoti rinkimų metais siūlyti tam tikrus siūlymus, kurie tikrai turi tam tikrą populistinį pobūdį (...) Tai tikrai labai tikimės, kad to pavyks išvengti ir sistemos stabilumas parodys ir tą jau rodo, kad tikrai galima pasiekti gerų rezultatų“, – kalbėjo T.Gudaitis.
LIPFA duomenimis, lapkričio pabaigoje gyventojai pensijų fonduose buvo sukaupę beveik 7 mlrd. eurų, iš kurių 1,5 mlrd. eurų – uždirbta grąža, o 0,5 mlrd. eurų išmokėta arba paveldėta.
T.Gudaitis sako, kad fondų grąža auga nepaisant trumpalaikių svyravimų.
„Lyginant su pervesta suma, tai tas efektas, kuris gaunamas iš grąžos, jis palaipsniui didėja nepaisant trumpalaikių susvyravimų“, – sakė T.Gudaitis.
Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad banko tyrimai rodo, kad didesnė dalis gyventojų geresnį gyvenimą būdami pensijoje sieja su valstybės pensija, santaupomis ir artimųjų parama, o maždaug trečdalis – su antros pakopos fondais.
„Didžiuma vis tiek nurodė, kad būtent valstybės pensijos, savo santaupomis, (...) o maždaug po 30 procentų respondentų nurodė, kad kliausis šeimos nariais, artimaisiais, sutuoktiniais ir tik taip pat 30 procentų pasakė, kad naudosis antra pakopa“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V.Dičpinigaitienė.
Pasak jos, didesnė dalis žmonių taip pat mano, kad jų finansinė padėtis priklauso ne nuo jų pačių, nors ir tikisi geros pensijos.
„Žmonės linkę gyventi šia diena, prisiimti atsakomybės už savo sprendimus nenori, tačiau lūkesčius keliame pensijai pakankamai didelius“, – teigė V.Dičpinigaitienė.
LIPFA duomenimis, antros pakopos pensijų fonduose šiuo metu kaupia apie 1,4 mln. dirbančių gyventojų.
Asociacijos užsakymu gyventojų apklausą rugsėjo 18–26 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
