„Apklausos duomenimis, didžioji dauguma respondentų (du trečdaliai), paskutinį kartą keisdami darbą, siekė didesnio atlyginimo. Įdomu tai, kad 28 proc. dalyvių siekė tokio paties atlyginimo, o mažesnė grupė (10 proc.) siekė netgi mažesnio atlyginimo nei ankstesnėse pareigose „, – komentuoja Alma Career verslo vadovas Vesa-Pekka Kirsi ir priduria: „Ši tendencija vyrauja Baltijos šalyse ir Balkanuose, tačiau Čekijoje ir Slovakijoje pastebimi skirtumai, kur didesnė dalis respondentų buvo pasirengę gauti mažesnį arba tokį patį atlyginimą.
Lyčių skirtumai taip pat buvo akivaizdūs: 66 proc. vyrų siekė didesnio atlyginimo, o moterų – 62 proc. Moterys buvo labiau linkusios sutikti su tokiu pačiu atlyginimu, koks buvo jų ankstesnėje darbovietėje. Apklausa taip pat atskleidė, kad didesnius atlyginimus gaunantys asmenys buvo labiau linkę derėtis dėl didesnio atlyginimo, o trys ketvirtadaliai daugiausiai uždirbančių asmenų per pokalbius dėl darbo siekė gauti didesnį atlyginimą.
Kalbant apie atlyginimo didinimo mastą, vyrai paprastai prašo didesnio atlyginimo padidinimo. Trečdalis vyrų pageidavo 20 proc. didesnio atlyginimo, o beveik pusė moterų pageidavo kuklaus 10 proc. padidinimo. Taip pat pastebėti regioniniai skirtumai: respondentai iš Baltijos šalių buvo labiau linkę sutikti su mažesniu padidinimu, o Pietryčių Europos respondentai buvo ambicingesni reikalaudami didesnio atlyginimo.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo siekiama didesnio atlyginimo, buvo pakankama patirtis ir savigarba (41 proc.), infliacija (29 proc.) ir perėjimas į aukštesnes pareigas (25 proc.). Tiek vyrai, tiek moterys nurodė panašias priežastis, nors vyrai šiek tiek dažniau minėjo didesnę kompetenciją.
Ir atvirkščiai, pagrindinės priežastys, dėl kurių sutiko su mažesniu atlyginimu, buvo darbo srities pokyčiai (24 %) ir darbo skelbimuose nurodytas atlyginimas. Čia taip pat pastebėti lyčių skirtumai: moterys dažniau sutiko su mažesniu darbo užmokesčiu dėl darbo skelbimuose nurodyto atlygio, o vyrai – dėl anksčiau gauto didelio darbo užmokesčio.
Apklausoje taip pat paliestas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimas. Nors beveik pusė vyrų nemanė, kad tai yra problema, didžioji dauguma moterų tai laikė didele problema. Toks požiūris buvo ryškesnis Vidurio ir Šiaurės Europoje, palyginti su Pietryčių Europa.
Atlyginimų skirtumo vertinimas Baltijos šalyse
Tyrimas atskleidė gan ryškų atlygio skirtumo problemos suvokimą trijose Baltijos šalyse. Daugiau nei 60 proc. Estijos moterų mano, kad atlyginimo skirtumas už tą patį darbą yra didelė problema, Lietuvoje taip manančių yra 46 proc., o Latvijoje – 41 proc. moterų.
Latvijoje net 37 proc. vyrų mano, kad atlyginimų skirtumas yra didelė problema, tuo tarpu Lietuvoje taip manančių vyrų yra 16 proc., Estijoje – 19 proc.
Lietuvoje tiek vyrai (40 proc.), tiek moterys (42 proc.) sutaria, kad skirtingas moterų ir vyrų finansinis atlygis už tą patį darbą yra problema, bet ne tokia dielė. Lietuvoje 44 proc. vyrų nurodė, kad tai apskritai ne problema.
Apibendrinimas
Moterys vidutiniškai gauna mažesnius atlyginimus nei vyrai, todėl natūralu, kad nevienodo darbo užmokesčio klausimą jos labiau suvokia kaip svarbią problemą. Tačiau atlyginimų skirtumų negalima pilnai paaiškinti skirtingu vyrų ir moterų elgesiu keičiant darbą, nes skirtumai, kiek procentiškai didesnio atlyginimo jie prašo per pokalbius dėl darbo, yra minimalūs.
Nors vyrai ir moterys per pokalbius dėl darbo vienodai siekia didesnio darbo užmokesčio, vyrai šiek tiek dažniau prašo daugiau kaip 20 proc. didesnio darbo užmokesčio nei ankstesniame darbe, o moterys vidutiniškai prašo iki 10 proc. didesnio darbo užmokesčio nei ankstesniame darbe.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai neprašo didesnio darbo užmokesčio ir sutinka su mažesniu atlyginimu nei buvo, yra tos, kad jie sutinka su darbo skelbimuose nurodytu darbo užmokesčiu. Kita vertus, motyvai, dėl kurių siekiama didesnio atlyginimo, yra didesnė patirtis ir žinios, taip pat infliacija.
