„Daugėja bankų, kurie kelia reikalavimų paskolai gauti kartelę ar ketina tą daryti ateityje. Atsargiausiai kredito įstaigos vertina viešbučių ir restoranų, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių finansinę būklę, o daugumos sektorių finansinės būklės raidos perspektyvas vertina prasčiau. Brangstant skolinimuisi, suprastėjus lūkesčiams ir ekonomikos raidos perspektyvoms, tikimasi ir mažesnės paskolų paklausos“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Apklausoje dalyvavusių bankų teigimu, dėl suprastėjusių ekonomikos raidos perspektyvų atsargesnis bankų rizikos vertinimas ir toliau labiausiai prisidėjo prie griežtesnių paskolų įmonėms ir namų ūkiams standartų. Griežtinami paskolų standartai reiškia, kad bankas gali finansuoti mažesnės kredito rizikos klientus, griežtinti užstato reikalavimus ir pan.
Vis dėlto bendros paskolų sąlygos, pavyzdžiui, palūkanų marža, suteikiamos paskolos dydis ar terminas, per ketvirtį iš esmės nepakito. Bankai teigia, kad naujų paskolų paklausa ir toliau buvo stabili – nagrinėjamu laikotarpiu įmonių apyvartinių lėšų poreikis tebebuvo išaugęs, būsto paskolų paklausa nesikeitė, o vartojimo paskolų poreikis netgi šiek tiek padidėjo. Vis dėlto ateities perspektyvos vertinamos santūriau: vis daugiau bankų nurodo, kad tiek įmonių, tiek namų ūkių paklausa paskoloms artimiausiu metu mažės. Manoma, kad labiausiai mažės būsto paskolų ir ilgesnio termino įmonių paklausa paskoloms.
Vertindami skirtingų sektorių skolininkų finansinę būklę, bankai atsargiausiai buvo nusiteikę viešbučių ir restoranų bei statybos įmonių atžvilgiu. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, viešbučių ir restoranų finansinė padėtis įvertinta prasčiau, o statybos įmonių vertinimas nepakito. Tarp prasčiausiai vertinamų atsidūrė apdirbamosios gamybos įmonės – galimai dėl didesnio pažeidžiamumo energijos kainų šokui. Palankiausiai įvertinti miškininkystės, prekybos, žemės ūkio sektoriai ir namų ūkiai, kurių esamą finansinę būklę daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių bankų įvertino kaip gerą. Kita vertus, daugumos ekonominių veiklų finansinės būklės raidos perspektyvos vertinimas tapo prastesnis – daugiau nei pusė respondentų nurodė didesnės dalies sektorių blogėjančią finansinės raidos perspektyvą. Prasčiausiai įvertinti viešbučių ir restoranų, statybos, apdirbamosios gamybos ir namų ūkių sektoriai.
Bankai ir toliau daugiausia ribojo paskolų teikimą nuo pandemijos pradžios labiausiai paveiktai viešbučių ir restoranų veiklai. Taip pat skolinimas dažniau buvo ribojamas statybos, NT ir transporto įmonėms, nors per ketvirtį taip teigiančių bankų dalis šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė ribojimo priežastis ir toliau buvo bendra ekonominė situacija. Be to, šiek tiek padidėjo atmetamų tiek įmonių, tiek namų ūkių paskolų paraiškų dalis. Suprastėjus ekonomikos raidos perspektyvoms, sparčiai didėjanti skolinimo kaina gali dar labiau prisidėti prie turimų finansinių įsipareigojimų naštos augimo. Vis dėlto didesnė dalis apklausoje dalyvavusių bankų reikšmingo poveikio paskolų portfeliams dėl bazinių palūkanų normų augimo nenumatė.
Per ketvirtį reikšmingai pasikeitė bankų lūkesčiai dėl NT kainų kitimo. Beveik pusė apklaustų bankų tikėjosi nuosaikaus – iki 5 proc. – senos statybos būsto kainų sumažėjimo, dar trečdalis teigė, kad kainos per ateinančius metus nesikeis, nors dar antrąjį ketvirtį visi bankai prognozavo, kad senos statybos būstas tik brangs. Panašių tendencijų tikimasi ir naujos statybos būstų segmente: trečdalis teigė, kad kainos nesikeis, o dar trečdalis nurodė, kad jos mažės iki 5 arba 10 proc. Ankstesnį ketvirtį tik vienas bankas prognozavo, kad naujos statybos būsto kainos mažės, stabilių kainų neprognozavo nė vienas apklausos dalyvis, o absoliuti dauguma bankų teigė, kad šio segmento būstas brangs 5–10 proc.
Dėl komercinio NT kainų lūkesčiai taip pat gerokai pasikeitė – dauguma respondentų (56 proc.) tikėjosi, kad kainos per artimiausius metus tebebus stabilios – ši dalis per ketvirtį padidėjo pustrečio karto. Maždaug penktadalis numato komercinio NT kainų sumažėjimą iki 5 ar 10 proc., nors ankstesnėje apklausoje prognozavusių mažesnes komercinio NT kainas nebuvo.
Apklausoje dalyvavo keturi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai.
