Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalims, Lietuvai jame numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.
Naujienų agentūra BNS paklausė 17 ekonomikos ekspertų, ar Lietuva turėtų skolintis iš šio fondo. Trylika iš jų teigė, kad skolintis reikėtų – septyni pasirinko variantą „tikrai reikėtų“, o šeši – „greičiau reikėtų“. Trys apklaustieji teigė, kad skolintis „greičiau nereikėtų“, o vienas apklaustasis konkrečios pozicijos neįvardijo nurodęs, kad tai priklausys nuo skolinimosi sąlygų.
Dauguma ekonomikos ekspertų pabrėžė, kad papildomos lėšos leistų Lietuvai sėkmingiau konkuruoti su kitomis šalimis, o tinkamai investavusi skolintas lėšas Lietuva galėtų pertvarkyti ekonomikos struktūrą ir sukurti pamatą ilgalaikiam ūkio augimui.
Oponentai teigia, kad papildoma skola sumenkintų Lietuvos įvaizdį tarptautinių investuotojų akyse, o lėšos iš ES fondo įsipainios į biurokratinius mechanizmus ir nebus tinkamai panaudotos.
Padės konkuruoti
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Lietuvai vienareikšmiškai reikėtų skolintis iš ES ekonomikos atsigavimo fondo ir lėšas panaudoti alternatyviam verslo finansavimui.
Anot jo, Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu itin atsargūs ir konservatyvūs bei nėra linkę skolinti smulkesnėms įmonėms, o paskirstydama pinigus alternatyviems finansuotojams, valstybė sumažintų jų kapitalo kaštus.
„Ne bankų sektoriaus finansuotojai klientams gali pasiūlyti gerokai greitesnius ir lankstesnius finansavimo sprendimus, kurių komerciniai bankai dėl biurokratijos ir reguliavimo niuansų rinkai pasiūlyti tiesiog negali. Todėl šis žingsnis padėtų Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui greitai gauti lankstų ir pigų finansavimą“, – sakė A.Izgorodinas.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesoriaus Daliaus Serafino teigimu, pinigai turėtų būti skirti rinkos struktūros keitimui, suteikiant galimybes smulkioms ir vidutinėms įmonėms pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų, trumpinant tiekimo grandines tarp gamintojų ir vartotojų.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, jog atsižvelgiant į dabartinę situaciją, visos šalys dalyvaus lenktynėse, kaip sugebės transformuoti savo ekonomikas po pandemijos. Anot jo, tinkamai išnaudojus skolintas lėšas, Lietuva galėtų pasiekti proveržį.
„Kol kas mums pasisekė nesugriauti savo ekonomikos, todėl galime startuoti žymiai geriau, o pasinaudojus teikiamomis lėšomis perkelti mus į kitą lygmenį. Kyla rizika, kad šios lėšos gali būti „pravalgytos“ ne investuojant, o išleidžiant į objektus, kurie vėliau kurs papildomus kaštus. Tai didžiausia rizika, kurią reikėtų valdyti. Jei tinkamai suinvestuotume ir gautume vistik grąžą, tada šios lėšos gali padėti. Tinkamos investicijos į infrastruktūrą, švietimą ir skaitmeninę ekonomiką. Visuos šiuos tikslus galima įgyvendinti investuojant, ir „pravalgant“ – velnias slypi detalėse“, – sakė M.Dubnikovas.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento Algirdo Bartkaus teigimu, jei karantino priemonės bus griežtinamos, tuomet skolintis tikrai reikėtų siekiant užtikrinti pajamų kompensavimą dėl prastovų, garantuoti ligos išmokų mokėjimą, užtikrinti medicininių paslaugų teikimą namuose ir įgyvendinti įprastus biudžetinius įsipareigojimus. Tuo metu docentė Erika Vaiginienė pabrėžia, jog Lietuvos ekonomika nėra pakankamai stipri, kad savarankiškai susitvarkytų su COVID-19 krize.
Kyla rizika, kad šios lėšos gali būti „pravalgytos“ ne investuojant, o išleidžiant į objektus, kurie vėliau kurs papildomus kaštus., – aiškino M.Dubnikovas.
Svarbu investicijų kryptis
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad skolinimasis būtų pateisinamas tik turint rimtą struktūrinių poslinkių programą ir politinės valios ją įgyvendinti.
„Juk vyriausybės kitose šalyse COVID-19 krizę buvo priverstos valdyti dviplaniu režimu – ne tik skubiai prijungti karantinuotą ekonomikos dalį prie „gyvybę palaikančių aparatų“, bet ir ilgainiui užsiimti „rekonstrukcine, ar net transplantacine chirurgija“ – skolintas lėšas investuoti į pažangias sritis, ar didelį multiplikacinį efektą turinčius projektus, kad išleistos skolintos lėšos ekonomikoje nueitų kuo ilgesnį kelią, įdarbintų verslus, verslai – darbuotojus, o pastarieji keltų vartojimo paklausą“, – teigė ji.
ISM universiteto ekonomikos profesoriaus Tado Šarapovo teigimu, paskolos lėšas būtų prasminga investuoti į inovacijas, mokslinius tyrimus, aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius, švietimo, sveikatos apsaugos sričių pertvarkas. Anot jo, paskolos reikėtų neimti, jei ją planuojama panaudoti trumpojo laikotarpio iššūkių sprendimams – socialinėms išmokoms ar pašalpoms.
Kai kurie analitikai taip pat pabrėžia, jog skolintis reikėtų, jei sąlygos bus palankios ar net geresnės, nei Lietuvai pavyksta gauti tarptautinėse rinkose. Be to, dabartiniu metu yra svarbu turėti skolinimosi galimybę.
„Identifikuoti realius ekonomikos poreikius, susijusius su COVID-19 pasekmėmis, yra gan sudėtinga, todėl turėti rezervinių šaltinių būtina“, – teigė Kauno technologijų universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pabrėžia, jog be kita ko, svarbu stebėti, kaip elgsis kitos valstybės – jeigu dauguma jų skolinsis investicijoms, Lietuvai nusileisti nereikėtų.
Mato didelių rizikų
Kai kurių ekonomistų vertinimu, Lietuva pakankamai gerai išgyvena krizę, todėl papildoma finansinių įsipareigojimų našta nėra pateisinama.
T.Povilauskas taip pat pabrėžia, jog be kita ko, svarbu stebėti, kaip elgsis kitos valstybės – jeigu dauguma jų skolinsis investicijoms, Lietuvai nusileisti nereikėtų.
Banko „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, papildomų ekonomikos gaivinimo priemonių poreikis Lietuvai yra mažesnis, nes šalis yra viena mažiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusių šalių ES. Be to, pasak jo, tinkamai įsisavinti lėšas gali trukdyti biurokratinės kliūtys.
„Lietuva panaudojo tik nedidelę dalį ekonomikos skatinimo plane numatytų lėšų dėl biurokratinių kliūčių, tarpusavio pasitikėjimo trūkumo bei menkos paklausos. Tad kyla reali grėsmė, kad ir iš ekonomikos gaivinimo fondo pasiskolintos lėšos įsipainios į biurokratinius mechanizmus, taip sumažinant jų panaudojimo efektyvumą. Be to, tarptautiniai investuotojai neigiamai vertintų papildomų įsipareigojimų prisiėmimą kas galimai padidintų Lietuvos skolinimosi kaštus“, – teigė jis.
Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento ekonomistas Simonas Spurga teigia, jog Lietuva krizės kontekste išlaiko ypač palankią prieigą prie kapitalo rinkų ir už mažas palūkanas gali skolintis savarankiškai. Anot jo, savarankiškai pritrauktos lėšos gali būti panaudotos lanksčiau nei europinės paskolos.
Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Vilmantės Kumpikaitės, skolintis nereikėtų, nes Lietuva vis dar nemoka efektyviai įsisavinti ES lėšų, be to, dėl artėjančių rinkimų pinigai gali būti panaudoti su politine kampanija susijusioms veikloms.
„Dar nežinia, kuri partija stos už valstybės vairo ir kokie bus jos prioritetai. Taigi, valstybės įsiskolinimai nepanaudojant lėšų efektyviai, didina finansinių įsipareigojimų naštą ne tik mums, bet ir mūsų vaikams bei anūkams“, – sakė ji.
