Beveik 36 proc. gyventojų kažkiek pinigų atsidėdavo nereguliariai, o 20 proc. tam tikrą pinigų sumą sutaupydavo kiekvieną arba beveik kiekvieną mėnesį.
Apklausos duomenimis, labiausiai sumažėjo taupymas konkrečiam tikslui, kaip antai švietimui ir sveikatos priežiūrai, kelionėms ir vestuvėms.
„Taupymo prioritetų pokyčius gali paaiškinti ne tik šalyje nustatyti apribojimai, bet ir pajamų sumažėjimas per pirmąją pandemijos bangą“, – pareiškė „Maxima Latvija“ atstovė Jelena Popjonoka.
Apklausos duomenys parodė, jog 48,5 proc. respondentų yra sutaupę kažkiek pinigų „juodai dienai“, nes nėra tikri dėl tolesnės ekonominės padėties, o 23,4 proc. taupė senatvei ir ši dalis yra 3 procentiniais punktais mažesnė negu 2019 metais.
Apklausoje dalyvavo 1,005 tūkst. 18–75 metų amžiaus Latvijos gyventojų.