Nors beveik pusė visų atsiskaitymų prekybos vietose atliekama elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tačiau grynieji pinigai taip pat plačiai naudojami. Tai atskleidė Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuota naujausia vartotojų mokėjimo įpročių apklausa, atlikta euro zonoje, kurioje iš viso gyvena apie 350 milijonų žmonių.
„Naujausia apklausa rodo, kad vis daugiau Lietuvos ir euro zonos gyventojų renkasi elektroninius mokėjimus, vis dažniau perkama ir atsiskaitoma internetu, tačiau žmonės taip pat vertina galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Todėl svarbu išlaikyti subalansuotą mokėjimų sistemą, suteikiančią galimybę atsiskaityti tiek elektroniniu būdu, tiek grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į gyventojų poreikius“, – sako Edita Lisinskaitė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė.
Apklausa rodo, kad dažniau internetu apsiperka jaunesnio amžiaus ar gaunantys mažesnes pajamas vartotojai. Nepaisant mažėjančio grynųjų pinigų naudojimo, 62 proc. euro zonos ir 57 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems svarbu turėti galimybę jais atsiskaityti. Grynieji pinigai dažniausiai naudojami nedidelės vertės mokėjimams.
Mokant daugiau kaip 50 Eur, dažniausiai atsiskaitoma kortele ar kitomis mokėjimo priemonėmis. Grynaisiais pinigais rečiau atsiskaito jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ar gaunantys didesnes pajamas vartotojai. Apklausų dalyviai kaip pagrindinį grynųjų pinigų pranašumą nurodė jų anonimiškumą ir privatumo apsaugą, taip pat atsiskaitant grynaisiais žmonėms lengviau stebėti savo išlaidas.
Nepaisydami to, kaip iš tikrųjų moka, pusė apklaustų Lietuvos gyventojų, kaip ir vidutinis europietis, atsiskaitydami prekybos vietoje dažniau pirmenybę teiktų kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai. Ketvirtadalis pirmenybę teiktų gryniesiems pinigams, likusi dalis neturi aiškios pirmenybės. Dažniausiai minimi mokėjimo kortelės privalumai susiję su tuo, kad vartotojams nereikia nešiotis su savimi grynųjų pinigų, atsiskaityti kortele greita ir paprasta.
Gyventojai grynaisiais pinigais kaupia papildomas santaupas. 40 proc. Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys grynaisiais pinigais, 2022 m. tokių buvo 46 proc. Per dvejus metus euro zonoje gyventojų, kurie taupo grynaisiais, dalis taip pat sumažėjo nuo 37 iki 35 proc. Lietuviai piniginėse nešiojasi grynųjų pinigų panašiai tiek, kiek ir vidutinis euro zonos gyventojas: vidutinė suma Lietuvos gyventojo piniginėje siekia 60 Eur, o euro zonos gyventojo – 59 Eur.
Mokėjimo būdo pasirinkimas gali priklausyti nuo to, kaip paprasta išsiimti pinigų iš savo banko sąskaitos ir kokias mokėjimo priemones priima prekybininkas. Apklausos duomenimis, dauguma vartotojų patenkinti galimybe išsiimti grynųjų pinigų. Lietuvos gyventojų vertinimu, grynųjų pinigų prieinamumas šalyje pagerėjo – 88 proc. lengvai pasiekia artimiausią bankomatą ar banko skyrių, prieš dvejus metus taip manė 86 proc.
Tačiau apskritai euro zonoje grynųjų pinigų prieinamumas šiek tiek suprastėjo: 87 proc. euro zonos vartotojų lengvai pasiekia bankomatą ar banko skyrių, norėdami pasiimti grynųjų pinigų, tai 2 proc. punktais mažiau nei 2022 m. Dauguma euro zonos ir Lietuvos vartotojų prekybos vietose galėjo pasirinki pageidaujamą mokėjimo būdą, taip teigia 7 iš 10 respondentų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nepriimami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, mokėjimo kortele, išmaniuoju įrenginiu ar atsiskaityti negrynaisiais pinigais galima tik nuo tam tikros sumos. Iš visų euro zonos valstybių Lietuvoje daugiausia respondentų (10 %) teigė bent kartą susidūrę su situacija, kai nebuvo galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (euro zonoje – 6 %).
