Likusi šalies gyventojų dalis pensijai rastų geresnį pritaikymą: pirktų nekilnojamąjį turtą (NT), vertybinius popierius (26 proc.) ar gerintų jau turimą NT (12 proc.), spręstų sveikatos iššūkius (23 proc.), išleistų būtiniausioms reikmėms (11 proc.,) ar tiesiog pramogautų ateities sąskaita (7 proc.). Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, jog supratimas, kad gyventi reikia „čia ir dabar“ įgauna nerimą keliančias formas.
„Taip yra, kad visą gyvenimą nemažus mokesčius mokantys žmonės pagrįstai jaučiasi „užsidirbę“ savo pensiją, nors techniškai mums ją kiekvieną mėnesį uždirbinės ateities kartos, kaip kad mes savo įmokomis pensijas uždirbame dabartiniams pensininkams. Vis dėlto, pensija nėra ir neturėtų būti traktuojama kaip premija, kurią būtų galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Greičiau tai yra atlyginimas, skirtas būtiniausioms kasdienėms reikmėms. Labiausiai nustebino atradimas, kad iš esmės kas antras šalies gyventojas pensijos pinigus tiesiog išleistų, nesusimąstydamas apie ateitį“, – sako T.Gudaitis.
Pensija – ir kasdienėms reikmėms, ir pramogoms
Būtų neįtikėtina, kad einamųjų įmokų principu veikianti socialinio aprūpinimo sistema savo ilgalaikius įsipareigojimus įvykdytų vienu pervedimu į sąskaitą. Kaip į priekį negauname atlyginimo, taip į priekį „Sodra“ neišmokės ir pensijų. Vis dėlto, jei taip nutiktų, visuomenės pasirinkimai nenudžiugintų.
„Atidėti pragyvenimui gautus pensijos pinigus labiau linkę aukščiausią išsilavinimą turintys gyventojai. Panašu, kad greičiausiai pensiją išleistų vidurinio išsilavinimo neįgiję asmenys: jie norėtų investuoti į turimą būstą, būtiniausioms reikmėms bei pramogoms“, – pastebi LIPFA vadovas.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, 57 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų dalintų pensiją keliolikai metų į priekį, taip elgtųsi ir 54 proc. aukštesnįjį ir specialų vidurinį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių. Tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonių ilgalaikes išlaidas planuojančiųjų dalis smunka žemiau 50 proc. ribos ir sudaro 49 procentus.
Pastaroji grupė išsiskiria ir tuo, kad net 24 proc. jos atstovų pensijų pinigus investuotų į turimą būstą (aukščiausio išsilavinimo – tik 7 proc.), 13 proc. vyktų į kelionę ar pramogautų (aukščiausio išsilavinimo – 7 proc.), išleistų tuo metu svarbiausioms būtinoms reikmėms – 13 proc. (9 proc.).
Aukštai atsidūrė ir sveikatos problemos, kurias norėtų spręsti 21-26 proc. skirtingo išsilavinimo apklausos dalyvių. Tačiau, pasak T.Gudaičio, jas nurungia noras investuoti į naują nekilnojamąjį turtą, spekuliuoti vertybinių popierių rinkose: to pensijos pinigais imtųsi net 22-34 proc. šalies gyventojų.
Žemiausių pajamų gavėjai – ir pataupytų, ir leistų
Analizuojant mažiausias, iki 300 eurų vienam namų ūkio nariui pajamas gaunančios visuomenės grupės elgesį, jis atspindi bendras tendencijas.
Čia 54 proc. gyventojų bandytų susiplanuoti išlaidas keliolikai metų, o statistiškai daugiau žmonių pirktų NT ar vertybinius popierius (25 proc.) nei spręstų sveikatos iššūkius (24 proc.). Tačiau tarp jų daugiausiai tokių, kurie būtų linkę išleisti pensiją tuo metu aktualiausiems poreikiams – iš viso 14 proc.
„Einamiesiems poreikiams užkamšyti mažiausių pajamų gavėjai yra linkę skirti didžiausią dėmesį, palyginti su kitomis pajamų grupėmis ir tai net nestebina, nes pajamų trūkumas jau yra tapęs permanentine būsena. Sąlyginai didelė, net 14 proc. dalis linksta investuoti į būsto būklės pagerinimą, o noru pramogauti vos 2 punktais nusileidžia didžiausių pajamų gavėjams: 9 proc. už pensijos pinigus norėtų pakeliauti ar pramogauti“, – sako asociacijos vadovas.
Pasak T.Gudaičio, kaip bebūtų, kas antras ilgalaikio finansinio plano savo pensijai neturintis Lietuvos gyventojas yra išties didelis iššūkis. Tai padeda suprasti ir logiką, kodėl asmeniškai kaupti pensijai su valstybės paskatinimu pasiryžę žmonės galiausiai nustemba, kad santaupų vienu mostu neatgaus, tačiau kasmėnesinės išmokos jiems bus didesnės.
„Apklausos metu paaiškėjo vienas ypač pozityvus momentas. Pačioje jauniausioje 18-25 metų amžiaus respondentų grupėje atsirado daugiausiai, arba net 59 proc. tokių, kurie iškart gavę pensiją apgalvotų, kaip ją panaudoti per ateinančius keliolika metų. Džiugu, kad jaunimas išsiskiria finansiniu raštingumu ir teikia pozityvių lūkesčių, kad keičiantis kartoms supratimo apie ilgalaikius finansinius iššūkius bus tikrai gerokai daugiau negu dabar, o gal net ir susidarys kritinė masė“, – viliasi jis.
