64 proc. respondentų pripažino nuogąstaujantys dėl galimo jų pajamų kritimo ateityje, o 10 proc. apklausos dalyvių tvirtino, jog ypatingoji padėtis neturės jokios įtakos jų pajamoms.
Sociologinių tyrimai parodė, kad pandemijos sukelta krizė stipriausiai smogė viešojo apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų pajamoms – 78 proc. jų pripažino esminį pajamų kritimą.
Šis dalis statybų sektoriuje – 38 proc., transporto ir sandėliavimo – 37 proc., meno, pramogų ir laisvalaikio – 33 procentai.
Mažiausia krizės įtaka – valstybės valdymo ir gynybos sektoriaus (3 proc.), informacijos ir ryšių paslaugų sektoriaus (16 proc.) darbuotojams.
Koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje Latvijos gyventojus labiausiai neramina jų ir jų šeimos narių finansinis saugumas (taip teigė 61 proc. respondentų), santaupų trūkumas (56 proc.), tikimybė prarasti darbą (50 proc.), negalėjimas vykdyti skolinių įsipareigojimų (30 proc.), naujų paskolų neprieinamumas (20 proc.).
Per šią krizę dauguma Latvijos gyventojų griežtai kontroliuoja išlaidas. 52 proc. jų perka tik būtiniausius prekės, 46 proc. – kruopščiai planuoja šeimos biudžetą, 27 proc. – vengia naujo skolinimosi.