Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kokių finansinių tikslų Baltijos šalių gyventojai dar turi iki šių metų pabaigos, o respondentai galėjo rinktis kelis atsakymo variantus. Rezultatai atskleidė, kad Lietuvos respondentai labiausiai nusiteikę išleisti pinigus vartojimui: įsigyti naują automobilį (9 proc. lietuvių, po 5 proc. latvių ir estų), išvykti į kelionę užsienyje (25 proc. lietuvių, 17 proc. estų ir 20 proc. latvių) ar įsigyti didesnį pirkinį, pavyzdžiui, naujų baldų, buitinės technikos, telefoną (15 proc. lietuvių, 9 proc. estų ir 13 proc. latvių).
Lietuviai aktyviausiai Baltijos šalyse planuoja būsto įsigijimą: 8 proc. lietuvių apklaustųjų ketina dar šiemet įsigyti arba pradėti statyti naują būstą, palyginti su 6 proc. latvių ir estų.
„Duomenys rodo, kad Lietuviai savo finansines perspektyvas vertina bene geriausiai euro zonoje, o noras leisti pinigus stambiems pirkiniams ir toliau auga. Europos Centrinio Banko pradėtas bazinių palūkanų mažinimo ciklas taip pat reikšmingai prisideda prie atsigaunančios gyventojų perkamosios galios.
Tiesa, Estijos namų ūkių skola yra didžiausia Baltijos šalyse, ten ji siekia 35 proc. BVP, kai Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai 22 ir 18 proc. – greičiausiai todėl ir matome tokį skirtumą tarp Lietuvos ir Estijos respondentų artimiausių finansinių planų“, – teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Apklausos duomenimis, Estijos respondentų tikslai daugiausia susiję su investavimu ir taupymu. 19 proc. estų, 14 proc. lietuvių ir 13 proc. latvių ketina šiemet išmokti geriau planuoti savo biudžetą, 30 proc. estų, 22 proc. lietuvių ir 32 proc. latvių – daugiau taupyti, o 8 proc. lietuvių, 7 proc. estų ir 6 proc. latvių respondentų – pradėti investuoti ir taip padidinti savo kapitalą.
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų yra susitelkę į pajamų padidinimą, tiesa, kiek stipriau tai planuoja latvių respondentai. Susirasti naują darbą su didesniu atlyginimu dar šiemet ketina 12 proc. lietuvių, 9 proc. estų ir 13 proc. latvių apklaustųjų, rasti papildomą darbą ar galimybių užsidirbti – 16 proc. lietuvių, 14 proc. estų ir 15 proc. latvių, dar 9 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 13 proc. latvių tikisi šiemet gauti priedą prie atlyginimo.
„Džiugina, jog gyventojai seka savo pajamas bei nori finansinei atsakomybei skirti daugiau dėmesio. Verta prisiminti, kad sveiko santykio su pinigais pamatas – kai išlaidos neviršija pajamų, o kas mėnesį bent 10 proc. pajamų yra atsidedama taupymui ar investavimui. Todėl net ir susiradus papildomų pajamų šaltinį ar gavus piniginių dovanų, svarbu laikytis šios taisyklės – taip galėsite dar labiau padidinti savo finansinį stabilumą“, – teigia Darius Burdaitis.
20 proc. Lietuvos, 21 proc. Estijos ir 35 proc. Latvijos apklaustųjų šiemet taip pat ketina investuoti į savo sveikatą, gerą savijautą, pradėti sportuoti.
