„Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad moderniame pasaulyje plačiai paplitę elektroniniai mokėjimai lėtai, bet užtikrintai įgauna vis didesnę svarbą ir mūsų šalyje.
Manome, kad pastaruoju metu Lietuvos bankuose ir kredito unijose įvykę mokėjimo paslaugų kainodaros pokyčiai – klientams pasiūlyti skirtingi paslaugų krepšeliai, tarp jų ir Lietuvos banko nustatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelis su ribojamu įkainiu, – leis gyventojams pasinaudoti visais elektroninių mokėjimų privalumais ir nebevaržyti savęs juos atliekant“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak jo, gyventojų apklausa parodė, kad iki to momento, kai dar buvo apmokestinama kiekviena mokėjimo operacija, trečdalis sąskaitą turinčių apklaustųjų neatliko tiek mokėjimų, kiek norėtų.
Pagal apklausos rezultatus, jeigu mokėjimo pavedimai bankuose ar kredito unijose būtų nemokami, 35 proc. sąskaitą turinčių respondentų mokėjimų atliktų daugiau.
Įmokas už paslaugas internetu mokėjusių sąskaitą turinčių respondentų padaugėjo nuo 35 proc. (2015 m.) iki 39 proc. (2016 m.). Įmokas internetu dažniausiai mokėjo 30–49 m. didmiesčių gyventojai, o mokėjimo įstaigų paslaugomis dažniau naudojosi vyresni nei 50 m. kaimo gyventojai. Įmokas mokėjusiųjų mokėjimo įstaigose sumažėjo nuo 42 proc. (2015 m.) iki 40 proc. (2016 m.). Praėjusiais metais 26 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų atliko mokėjimo pavedimus, iš jų 98 proc. juos atliko internetu.
Pagal apklausos rezultatus, gyventojai rečiau mokėjo grynaisiais pinigais prekybos vietose ar kitiems asmenims. 2016 m. 26 proc. respondentų dieną prieš apklausą nemokėjo grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele (2015 m. – 22 %), 44 proc. – tik grynaisiais pinigais (2015 m. – 47 %), 20 proc. – abiem mokėjimo priemonėmis (2015 m. – 21 %), o 10 proc. – tik mokėjimo kortele (2015 m. – 10 %).
Pamažu kinta požiūris ir į mokėjimo korteles – jas turintys dažniau joms teikia pirmenybę atsiskaitydami, pasigenda vietų jomis atsiskaityti.
