„Nors, palyginti su ikipandeminiais 2019 m., padaugėjo apklaustųjų, kurie savo finansinę padėtį įvertino prasčiau, vis dėlto antraisiais pandemijos metais matome ženklų, kad neapibrėžtumo jau mažiau ir ateities perspektyvas namų ūkiai yra linkę vertinti drąsiau. Tą rodo ir išaugusi ketinančiųjų ateityje skolintis didesniems pirkiniams dalis. Tiesa, absoliuti apklaustųjų dauguma numato, kad kainos kils, o tai gali tapti nauju iššūkiu valdant asmeninius finansus“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Nurodžiusiųjų, kad pajamos sumažėjo, dalis sudarė 43 proc., atsakiusiųjų, kad padidėjo – 22 proc. Respondentai, atsakę, kad jų pajamos nepakito, sudarė 35 proc.
Apklaustųjų, pajutusių dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, padaugėjo nuo 52 iki 63 proc. Namų ūkių, nurodžiusių, kad dėl karantino pajamos sumažėjo, dalis sudarė 40 proc., respondentų, kurių išlaidos išaugo – 16 proc. Namų ūkių, kurių išlaidos dėl karantino sumažėjo, dalis sudarė 21 proc. Mažiausią karantino poveikį pajuto vyresnio amžiaus grupei (50 m. ir daugiau) priklausantys namų ūkiai – beveik pusė nurodė nepajutę jokio poveikio.
Apie 70 proc. namų ūkių savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Ši dalis, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, sumažėjo 9 proc. p. Savo finansinę būklę vertinančiųjų blogai dalis išaugo iki beveik trečdalio: labiausiai išaugo teigiančiųjų, kad pinigų maistui pakanka, tačiau sunku nusipirkti drabužių, dalis. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė, kad pinigų maistui ir drabužiams pakanka, tačiau neužtenka stambesniems pirkiniams (pvz., buitinei technikai). Palankiausiai savo finansinę padėtį įvertino 30–49 m. ir mažesnių miestų gyventojai.
Beveik aštuoni iš dešimties respondentų planuoja pajamas bei išlaidas ir siekia sutaupyti, o beveik šešiems iš dešimties per pastaruosius 12 mėn. pavyko sutaupyti. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 Eur, taip teigė 44 proc. respondentų, kuriems per pastaruosius 12 mėn. pavyko sutaupyti. Svarbiausia taupymo priežastis tebebuvo nenumatytos išlaidos ateityje (57 proc.), tačiau didžioji dalis apklaustųjų neturi rekomenduojamo 3–6 mėn. pajamų rezervo ir per metus ši dalis paaugo 11 proc. p. Beveik pusė namų ūkių pageidautų uždirbti daugiau kaip 2 000 Eur pajamų į rankas, kad bent dalį lėšų pavyktų atsidėti taupymui.
Pagrindinėmis namų ūkių taupymo ir investavimo priemonėmis ir toliau buvo sąskaita banke arba kredito unijoje ir santaupos grynaisiais pinigais – taip teigė kiek daugiau nei šeši iš dešimties namų ūkių, kuriems per pastaruosius 12 mėn. pavyko sutaupyti.
Daugiau kaip pusė respondentų patraukliausia investicija įvardijo būstą arba kitą nekilnojamąjį turtą (NT). Tiesa, lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių per metus smarkiai pakito – nuo 44 iki 70 proc. išaugo dalis manančių, kad per artimiausius metus kainos augs, ir beveik perpus (iki 13 proc.) sumažėjo teigiančių, kad kainos kris.
Teigiančių, kad šiuo metu yra palankesnis metas parduoti būstą, respondentų dalis išaugo 35 proc. p. (iki 51 proc.), o manančių, kad būstą reikėtų įsigyti, minimaliai sumažėjo (iki 48 proc.). Atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, didmiesčiuose gyvenantys namų ūkiai kur kas dažniau vertino, kad šiuo metu yra palankesnis metas būstą pirkti, o mažesniuose miestuose ir kaimuose gyvenantys respondentai – kad palankesnis metas parduoti.
Dešimtadalis apklaustųjų per artimiausius metus ketina pasiskolinti pinigų. Dauguma pasiskolintas lėšas skirtų didesniems pirkiniams – daugiau kaip trečdalis šias lėšas investuotų į NT (nuosavą būstą, žemės sklypą, sodybą ar pan.), o daugiau kaip ketvirtadalis skolintųsi automobiliui įsigyti. Tarp jau turinčių finansinių įsipareigojimų respondentų daugėjo teigiančių, kad turimi įsipareigojimai nėra našta, – taip nurodė beveik šeši iš dešimties namų ūkių.
Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų prognozavo, kad per artimiausius metus bendras kainų lygis augs. Labiausiai gyventojus neramina kylančios komunalinių paslaugų kainos. Jų baiminasi daugiau kaip 40 proc. respondentų. Kaip veiksnius, kelsiančius didžiausią susirūpinimą ateityje, beveik kas penktas nurodė pajamų sumažėjimą, o kas dešimtas – kylančias maisto produktų ir kuro kainas.
Namų ūkių apklausos apžvalgą rasite čia.
