Prieš dvejus metus gyventojų nuotaikas dėl taupymo pensijai siekusi išsiaiškinti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) šiemet apklausą pakartojo. Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad bene visose srityse dėl pandemijos atsiradęs neapibrėžtumas priminė finansinių rezervų svarbą.
„Pirmą kartą šalies gyventojų nuomonės apie tai, ar būtina pensijai pradėti taupyti kuo anksčiau, klausėme 2019-aisiais – kai II šalies pakopos pensijų fondai po pertvarkymo ėmė dirbti gyvenimo ciklo fondų principu. Pagal amžių maksimaliai tiksliai pritaikius investavimo strategiją fondai demonstruoja labai gerus rezultatus, tačiau panašu, kad šalies gyventojų nuotaikoms nemažai įtakos turėjo ir COVID-19 viruso veiksnys, palietęs visas be išimties mūsų gyvenimo sritis“, – apklausos rezultatus komentuoja jis.
Apklausos duomenimis, šiemet 6 punktais iki 42 proc. sumažėjo ankstyvam pensijos kaupimui prijaučiančių gyventojų, kurie savo poziciją ankstyvo pensijos kaupimo klausimu įvardina kaip „greičiau sutinku“.
Už kuo ankstesnį kaupimą pensijai šiemet pasisako iš viso 73 proc. gyventojų, arba vos 2 procentiniais punktais mažiau nei 2019-aisiais. Pasak asociacijos vadovo, įdomu tai, kad per dvejus metus sumažėjo kaupimo pensijai skeptikų, tačiau padidėjo nuomonės neturinčių ar dar tvirtai neapsisprendusių gyventojų dalis.
2019 metais būtinybės kuo anksčiau pradėti taupyti pensijai visiškai nepalaikė 6 proc., greičiau nepalaikė – 12 proc. respondentų. Šiemet tokią nuomonę pareiškė 5 proc. ir 9 proc. apklaustųjų, tad bendra skeptikų dalis sumažėjo nuo 18 proc. iki 14 proc. Tačiau dar didesnė dalis – 6 proc. šalies gyventojų migravo į neapsisprendusiųjų pusę, kuri šiemet pasiekė 13 procentų.
„Būtina įvertinti ir tai, kad dėl pandemijos dalis verslų veikti negali, o dalis darbingo amžiaus gyventojų, kurie kaip tik šiuo metu galėtų ir užsidirbti, ir atsidėti ateičiai, dirba epizodiškai, yra išsiųsti į prastovas ar neteko darbo. Tokia yra realybė, dalis visuomenės šiuo metu tiesiog susitelkusi į išgyvenimą. Tai, kad pandemijos sąlygomis vis dėlto daugėja finansinę drausmę palaikančių gyventojų, yra puikus rezultatas“, – sako T.Gudaitis.
Pandemijos metu ypač sustiprėjo labiausiai finansiškai pažeidžiamų visuomenės grupių suvokimas, kad turėti pinigų rezervą pensijai yra labai svarbu. 2019 metais už tai pasisakė 27 proc. bedarbių ir 22 proc. pensinio amžiaus žmonių. Tuo tarpu šiemet taip galvojančių bedarbių dalis pasiekė 31 proc., o pensininkų – iki 30 proc.
Pasak LIPFA vadovo, apmaudu tai, kad bedarbiai dažniausiai neturi iš ko atsidėti lėšų ateičiai, o į pensiją išėję gyventojai jau yra priversti spręsti realius kasdieninius finansinius iššūkius, o ne galvoti apie papildomą taupymą.
Lietuvoje toliaregiškiausiai į pensijos etapą gyvenime ir toliau žiūri vadovaujančias pareigas užimantys žmonės, taip pat specialistai ir tarnautojai. 2019 metais atitinkamai 31 proc. ir 36 proc. jų manė, kad pensijai būtina pradėti taupyti kuo anksčiau, šiemet jų yra jau 43 proc. ir 39 proc.
Liūdniausia situacija netikėtai susiklostė su jauniausiais visuomenės nariais studentais ir moksleiviais – būtent jų nuotaikos yra pesimistiškiausios. Vos 13 proc. šios amžiaus grupės respondentų šiemet tvirtai pritaria tam, kad pensijai taupyti svarbu pradėti kuo anksčiau, nors prieš porą metų taip manė net 28 proc. jų.
Šiemet jaunimas tarsi susikeitė vietomis su ūkininkais. Pastarieji kaip tik tapo ankstyvo kaupimo pensijai entuziastais – 27 proc. dabar tvirtai tam pritaria, kai prieš dvejus metus taip galvojo vos 13 proc. ūkininkų.
„Nuotolinis mokymas ar studijos, ribotos galimybės pandemijos metu plėsti socialinius kontaktus labiausiai numušė jaunimo ūpą, jam tikrai sunku planuoti savo ateitį. Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek tai gali trukti, tačiau gyvenimo šia diena nusiteikimas nieko gero nežada žmonėms, kurie turi geriausias starto galimybes. Ankstyva taupymo pensijai pradžia ir nuoseklumas garantuoja pačius geriausius rezultatus, todėl belieka tikėtis, kad jaunų žmonių nuotaikos atšoks nuo žemiausio taško ir neužsibus jame ilgesniam laikui“, – teigia T.Gudaitis.
„Spinter tyrimai“ vasario 17-26 dienomis dėl pensijų kaupimo apklausė 1014 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
