Pasak „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos, kas šeštam žmogui nekelia streso jo finansinė situacija, o visiškai patenkinti savo finansais 7 proc. apklaustųjų.
„Visiškai patenkintų, absoliučiai laimingų ir ramių dėl savo finansų yra tik 7 proc. apklaustųjų, o tokių, kurie visiškai nepatenkinti, yra dvigubai daugiau – 14 procentų“, – žurnalistams sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, nerimas dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti pinigų nenumatytiems atvejams: ketvirtadalis sunkiai gali sutaupyti, dar tiek pat išvis neturi tokios galimybės, nes gyvena „nuo vieno atlyginimo iki kito“.
43 proc. šalies gyventojų teigia, kad darbas jiems yra dažniausia streso priežastis, 30 proc. mano, jog rūpestis dėl pinigų neigiamai veikia santykius su artimaisiais, o penktadalis turėjo ginčų dėl pinigų.
Tyrimas parodė, kad jaunesni žmonės (18-24 metų) stresą dėl savo finansų patiria dažniau nei vyresni. Du iš trijų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien. Be to, jauni žmonės labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų.
Geriausiai dėl savo finansinės padėties jaučiasi 35-44 metų ir 65-75 metų gyventojai.
„Tas pats amžius, kai jauni žmonės mokosi, bando įsitvirtinti darbo rinkoje, kuria šeimą, kalbant apie finansus yra pats turintis daugiausia išbandymų ir keliantis daug nerimo. Tuo tarpu kai kalbame apie žmones, kurie yra pensinio amžiaus, virš 65 metų, tą patį svorį, kurį prieš tai turi nerimas dėl pinigų ir darbo, keičia nerimas dėl sveikatos“, – sakė J.Cvilikienė.
Žmonės gana gerai supranta neigiamą nerimo dėl finansų poveikį psichinei ir fizinei sveikatai. Tačiau 23 proc. žmonių nenori kalbėtis apie finansus nei su šeima, draugais, nei su profesionaliais konsultantais.
Apklausą „Swedbank“ užsakymu rugpjūčio 14–25 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
