Apklausos duomenimis, pagrindinis karo poveikis įmonėms buvo sumažėjusi paklausa (44 proc.), vėlavimas sumokėti sąskaitas tiekėjams (15 proc.) ir veiklos perorientavimas (14proc.), pavyzdžiui, tiekėjų ar rinkų pakeitimas.
Tačiau karas gana skirtingai paveikė atskirus sektorius: sumažėjusia paklausa skundėsi 24 proc. prekybos įmonių ir 61 proc. paslaugų sektoriaus įmonių, veiklą perorientuoti teko 33 proc. prekybos įmonių, o atsiskaitymai labiausiai vėlavo statybos sektoriuje (22 proc.).
Vis dėlto vėluojančių mokėjimų ar neapmokėtų sąskaitų iš kitų įmonių ir namų ūkių tebėra tiek pat, kiek pernai: apie 67 proc. įmonių skundėsi mokėjimų vėlavimu, tačiau tik 3 proc. įmonių mokėjimų apskritai nesulaukė.
Jei didelė infliacija ir kiti karo padariniai užsitęstų iki 2022 metų pabaigos, įmonės užtikrintų veiklos tęstinumą pirmiausia atidėdamos investicijas (apie 30 proc.), besikreipdamos papildomo finansavimo į finansų įstaigas (apie 30 proc.), mažindamos kitas veiklos sąnaudas (apie 25 proc.), tačiau darbuotojų atleisti įmonės neplanuoja.
Dešimtadalis įmonių negalėtų užtikrinti veiklos tęstinumo dėl kitų karo padarinių nei infliacija, o daugiausia tokių įmonių yra statybos (20 proc.) ir paslaugų (18 proc.) sektoriuose. Šiemet bankrotų tikimybė padidėjo – beveik 42 proc. visų įmonių mano, kad per artimiausius metus gali padidėti bankrotų skaičius (pernai taip galvojo 21 proc. įmonių), o daugiausia bankrotų besitiki statybos įmonės (54 proc.).
Nepaisant karo padarinių, didelės infliacijos bei prognozuojamo ekonomikos augimo lėtėjimo, Lietuvos verslo lūkesčiai ateinantiems metams yra itin optimistiški: tikimasi eksporto ir vidaus paklausos padidėjimo, planai dėl investicijų tebėra panašūs į ankstesnių metų.
Ateinančiais metais daugiau įmonių tikisi eksporto padidėjimo nei sumažėjimo (17 proc. punktų skirtumas), pramonėje šis rodiklis siekė 13 punktų. Pernai bendrai įmonės tikėjosi eksporto smukimo.
Be to, daugiau įmonių tikisi, kad vidaus paklausa padidės nei sumažės (29 punktų skirtumas), o tai yra geriausi lūkesčiai nuo 2016 metų ir itin ryškus lūkesčių pagerėjimas, palyginti su pandeminiais metais, kai vyravo pesimistiškos nuotaikos (2020 metais atitinkamas rodiklis buvo 33, o 2021 metais –18 punktų).
Įmonių investicijų planai tebėra panašūs kaip pernai: beveik du trečdaliai įmonių investuos tiek pat, kiek 2021 metais, ketvirtadalis įmonių mažins investicijas, o dešimtadalis – jas didins.
Anot apklausos, darbo rinka, tikėtina, ir toliau kais: trečdalis įmonių žada samdyti naujų darbuotojų, pusė – didinti darbuotojų atlyginimus, o pagrindinė kilsiančių atlyginimų priežastis – darbuotojų trūkumas. Kitąmet 33 proc. įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų ir tik 5 proc. planuoja jų atleisti, o tai yra gerokai pozityvesni planai nei pernai.
Beveik pusė visų įmonių (45 proc.) žada kitąmet kelti atlyginimus (pernai jų buvo 55 proc.), o kita įmonių dalis atlyginimų keisti neplanuoja. Kaip ir pernai, pagrindine didėsiančių atlyginimų priežastimi įvardijamas darbuotojų trūkumas (56 proc. visų įmonių), tačiau šiemet daugiau įmonių atlyginimus didino ir dėl geros padėties, pavyzdžiui, padidėjusios produkcijos paklausos (17 proc.) ar verslo plėtros (15 proc.).
Lietuvos verslas ir toliau savo veiklą daugiausia finansuoja vidaus ištekliais, o daugiau nei pusė įmonių apskritai nesinaudoja paskolomis iš finansų įstaigų, to priežastys – nenoras skolintis ir finansavimo neprieinamumas.
Nemaža dalis visų dydžių įmonių vis dar susiduria su sunkumais skolinantis iš kredito įstaigų, tai rodo per metus šiek tiek padidėjusi atmestų arba iš dalies patenkintų paskolų paraiškų dalis. Pagrindinė negaunamo finansavimo priežastis – prasta įmonių finansinė padėtis.
Apklausa LB užsakymu atlikta šiemet liepos–rugpjūčio mėnesiais, atsakymai gauti iš 501 Lietuvoje veikiančios įmonės. Įmonių imties pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių ir veiklos sritį sudarytas atsižvelgiant į Lietuvoje veikiančių įmonių sukuriamą pridėtinę vertę pagal įmonių dydį ir sektorių.
