Tuo tarpu norint orios senatvės rekomenduojama išėjus į pensiją ir toliau gauti bet 70-80 proc. buvusio atlyginimo.
Vos kelios dienos apsispręsti liko tiems, kurie anksčiau niekada nebuvo įtraukti į papildomą kaupimo pensijai sistemą arba tiems, kurie 2021 m. atsisakė dalyvauti papildomame pensijų kaupime ir vis dar nekaupia pensijai, mat į papildomą kaupimą pensijai žmonės Lietuvoje įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.
Šiaulių banko užsakymų atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidė, kad šiandien tik vidutiniškai du iš penkių lietuvių mano, kad norint gauti pakankamą pensiją reikia papildomai kaupti ir pensijų fonduose.
Svarstydami, iš kokių šaltinių pragyvens pensijoje, 37 proc. apklausos dalyvių įvardijo sukauptas santaupas, 30 proc. – valstybės išmokas ir antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas, ketvirtadalis šalies gyventojų planuoja lėšas užsitikrinti ir dirbdami pensijoje. 15 proc. įvardijo valstybės mokamas išmokas, antrosios bei trečiosios pakopų pensijų fondus.
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui mano, kad turimi didžiosios gyventojų dalies lūkesčiai gali nuvilti – realūs skaičiavimai rodo ką kita.
„Tereikia įsivaizduoti situaciją, kaip pasikeistų gyvenimas, jei jūsų pajamos sumažėtų du ar tris kartus. O taip tikrai gali atsitikti senatvėje – Lietuvoje, vertinant tik „Sodros“ išmokas, jos įprastai sudaro vos kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų. Norint orios senatvės rekomenduojama turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų“, – sako D.Kolmatsui.
Oriai senatvei užtikrinti – trijų pakopų sistema
Siekiant užtikrinti orią senatvę Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pažengusių Europos Sąjungos šalių, taikoma trijų pakopų pensijų kaupimo sistema.
D.Kolmatsui sutinka, kad pradedantiems kaupti pensijai neretai gali būti kiek keblu suprasti, kaip dabartinė sistema veikia, tad išskiria kelis pagrindinius aspektus.
Pirmoji pakopa yra privaloma visiems dirbantiems ir mokantiems mokesčius – socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Pirmojoje pakopoje sukauptus pinigus daugelis vadina „Sodros“ pensija.
Antroji ir trečioji, anot D.Kolmatsui, yra vienas iš būdų nugyventi orią senatvę – pasiekti 70-80 proc. buvusių pajamų, kuriuos, anot finansų ekspertų, išėjus į pensiją leistų ir toliau gyventi įprastą ar net finansiškai laisvesnį gyvenimą.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kaupimą II pakopos pensijų fonduose lietuviai vertina skeptiškai, yra ta, kad pasitraukti iš kaupimo II pakopoje ir iki pensijos atgauti sukauptas lėšas galimybės nėra.
Nuogąstaujantiems dėl galimybės valdyti savo kaupimą dėmesį derėtų atkreipti ir į trečiąją pensijų pakopą, kurią gyventojai dažnai pamiršta, o didžiausias jos išskirtinumas – lankstumas.
Kai pirmoje ir antroje pakopoje kaupimas vyksta automatiškai, nuskaičiuojant sumą nuo darbo užmokesčio, trečioji visiškai priklauso nuo paties kaupiančiojo.
Anot D.Kolmatsui, kiek pinigų, kokiu periodiškumu, keliuose fonduose kaupti, kaip ir kada gauti išmokas, sprendžia pats trečiosios pakopos dalyvis. Be to, kaip ir antrojoje pakopoje, trečiojoje kaupti skatina ir valstybė. Antrosios pakopos dalyviams kas mėnesį krepšelį papildydama 1,5 proc. vidutinio užpraėjusių metų šalies darbo užmokesčio, o trečiojoje – suteikia gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad šia lengvata po antradienį Seimo priimtų pataisų nuo 2025-ųjų dar 10 metų naudotis galės tik tie gyventojai, kurie kaupimo sutartis bus sudarę iki šių metų pabaigos.
Svarstant, kurią pakopą pasirinkti, banko atstovė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad rekomenduojamą 70-80 proc. buvusių pajamų ribą senatvėje pasiekti geriausiai padeda kaupimas visose trijose pakopose.
„Lietuvoje taikoma trijų pakopų pensijų kaupimo programa nėra naujiena – tokią sistemą taiko daugelis valstybių, į kurias norime lygiuotis. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, ieškodami geriausio pensijų sistemos pavyzdžio pasaulyje, lietuviai dažniausiai atsisuka į Skandinavijos šalis. Ir ne veltui – šių valstybių turima programa užtikrina 70 proc. buvusių vidutinių pajamų. Kai pirmoji pakopa šiuo metu leidžia užsitikrinti kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų, antroji prideda iki 20 – 30 proc. buvusio uždarbio. Likusią dalį, pačiam sprendžiant, kokią sumą investuoti, gyventojui rekomenduojama sukaupti trečiojoje pakopoje“, – sako Šiaulių banko atstovė.
Pradėti kaupti reiktų kuo anksčiau
Kaip rodo Šiaulių banko užsakytas tyrimas, dažniau pensiją pensijų fonduose kaupia 26-55 metų, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų gaventojai.
Svarstydami apie tai, kada vertėtų pradėti kaupti, didžiausia dalis šalies gyventojų (48 proc.) nurodė, jog kaupti pensijai reikėtų pradėti vėliausiai esant 18-35 metų amžiaus.
D.Kolmatsui taip pat pabrėžia, kad išmintingiausia yra pradėti kaupti kuo anksčiau.
„Pradėti kaupti pensijai niekada nėra per vėlu, bet, žinoma, nekaupiantiems išmintingiausia tą pradėti daryti šiandien. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo didesnės investicinės grąžos gali tikėtis. Prognozuojamus rezultatus ir investicines rizikas pateikia kiekvienas pensijų fondas, tad prieš pradedant kaupti – rekomenduojame pasidomėti plačiau”, – sako Šiaulių banko atstovė.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių atliktas šių metų kovo mėn. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
