Kaip rašo „Business Insider“, remdamasis „Economist“ analize, Rusijos išlaidos kariams ir technikai sudaro apie 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP) arba maždaug 67 mlrd. dolerių (62,25 mlrd. eurų). Šis skaičius gautas palyginus Maskvos prieš invaziją prognozuotas išlaidas gynybai ir saugumui su tuo, kas buvo faktiškai išleista.
Palyginti su ankstesniais karais, šis yra menkai finansuojamas. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjunga jam išleido apie 61 proc. BVP, o JAV tuo pačiu metu šiam konfliktui skyrė apie 50 proc. savo BVP.
Tačiau 3 proc. nuo BVP yra gerokai daugiau nei 0,4 proc., kuriuos Sovietų Sąjunga išleido karui Afganistane.
Viena priežasčių, kuri skatina nemesti pernelyg daug lėšų karui Ukrainoje finansuoti, yra politinė. Rusijos vyriausybė karą ne kartą vadino „specialia karine operacija“, o tai gali neleisti semti pernelyg daug pinigų iš iždo ginkluotei ir kariams.
Yra ir ekonominių priežasčių. Spausdinant papildomus grynuosius pinigus padidėtų infliacija, o tai taptų našta Rusijos piliečiams. Tai galėtų pakenkti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiniams tikslams.
Be to, šiuo metu ginkluotosios pajėgos naudojasi pažangesnėmis technologijomis nei bet kada anksčiau, o tai reiškia, kad karinėms pajėgoms reikia mažiau žmonių.
