„Tai tik parodo, kad jei Kauno savivaldybė nori ką nors įsigyti, tai ir įsigis. O bauda už neteisėtą pirkimą bus sumokėta iš miestiečių kišenės“, – atsidūsta LED apšvietimo sistema prekiaujančios Vilniaus bendrovės „Enim“ vadovas Skirmantas Sliekas.
Pagal teisminę praktiką baudos skyrimas buvo vienintelė galimybė užbaigti ginčus. Tą rodo ir paskirtos baudos dydis, – sakė R.Mačikėnas.
Jo kova teismuose su Kauno savivaldybe truko ilgiau nei metus, tačiau ją galiausiai vainikavo pergalė Aukščiausiajame Teisme. Šis patvirtino, kad pirkimas buvo neteisėtas, ir nubaudė savivaldybę 15 tūkstančių eurų bauda, be to, priteisė bylinėjimosi išlaidas, o Viešųjų pirkimų tarnybai teko pateikti paaiškinimus. Tačiau tik tiek.
Klasika: konkurentai sprendimą apskundė
Ši istorija prasidėjo 2016 metų spalio 10 dieną, kai Kauno savivaldybė paskelbė konkursą įsigyti LED gatvės šviestuvus. Senieji jau nebuvo patikimi, tad miestui reikėjo naujos ir patikimos šviesos.
Kaip ir dera – paskelbtas viešasis konkursas, kuriame dalyvavo 9 įmonės. Laimėtoja pripažinta Kauno įmonė „Frineta“, pasiūliusi 678 tūkstančių eurų kainą, o jų pagrindiniai konkurentai UAB „Enim“ pasiūlė 59 tūkstančiais didesnę kainą, todėl šių pasiūlymas atmestas. Antros vietos nugalėtojai sprendimą apskundė teismui.
Apie metus trukęs ginčas baigėsi šių metų kovo 9 dieną, kai Aukščiausiasis Teismas galutinai nutarė – Kauno savivaldybė buvo neteisi. Paaiškėjo, kad šviestuvus Kauno miestui teikti pažadėjusi bendrovė tiems šviestuvams neturi privalomo CE ženklinimo.
„Šis ženklinimas pagrindinis gaminio atitikties Europos Sąjungos teisei kriterijus“, – skelbiama Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Čia pat teigiama, kad savivaldybė dėl to turėjo atmesti „Frinetos“ pasiūlymą ar paprašyti papildomų dokumentų. Tačiau Kauno savivaldybė neprašė jokių įrodymų.
„Žinoma, mes džiaugiamės tokiu teismo sprendimu, kuris parodė, kad buvome teisūs. Kita vertus, konkurso laimėtojas neatšauktas, nes teismas nusprendė, kad dėl viešojo intereso neįpareigos nutraukti sutarties“, – pasakojo S.Sliekas. Kitaip tariant, teismas įvertino tai, kad dalis šviestuvų jau sumontuoti, ir Kauno savivaldybei netrukdė galutinai modernizuoti miesto apšvietimo.
„Bet juk tai neteisinga, tai bloga praktika. Jie net tų šviestuvų neturėjo, kai skelbė konkursą. Ką tai rodo tiems, kurie nori sąžiningai konkuruoti ir dalyvauti konkursuose? Bauda skirta, bet daugiau niekas nesikeičia“, – samprotavo verslininkas.
Pagamino tai, ko norėjo
Konkurso laimėtojai 15min pripažino, kad iš anksto neturėjo būtent tokių šviestuvų.
„Tačiau mes būtent ir norėjome patiekti tai, ko norėjo savivaldybė. Čia kaip perki automobilį – gali įsigyti bazinį modelį, bet gali turėti ir daugiau privalumų. Tai savivaldybė ir norėjo daugiau tų privalumų šviestuvuose. Pagal jos norus mes pagaminome“, – 15min paaiškino „Frinetos“ vadovas Andrius Balevičius.
Pavyzdžiui, savivaldybė norėjo, kad šviestuvai atsidarytų be papildomų įrankių, nebūtų grotelių ir pan.
„Rinkoje tokių nepardavinėjame, o savivaldybė norėjo tam tikrų. Mes pagaminome būtent tokių, kokių reikia miestui, išbandėme laboratorijoje Latvijoje, bet mūsų konkurentams tai nepatiko“, – sako A.Balevičius.
Panašiai 15min kalbėjo ir Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.
„Aiškumo dėlei imkime konkretų pavyzdį – reikalavimą šviestuvo korpuso dažų dangos atsparumui. Prekių priėmimo metu atlikti laboratorinį tyrimą nėra galimybės, nes tokio tyrimo metu dažų danga suardoma. Eksploatacijos metu, tarkime, po 3 metų, atsilupus dažų dangai, neišvengiamai atsiranda konfliktinė situacija. Gamintojas, deklaravęs savo gaminio atitikimą CE reikalavimams, turi pripažinti savo gamybos nesklandumus ir šiuos šviestuvus privalo pakeisti. Nereikalaujant tokios deklaracijos, tiekėjas įgauna galimybę nesilaikyti tokios tvarkos, nes pirkimo metu tokia prievolė nebuvo nustatyta“, – 15min paaiškino skyriaus vedėjas.
Savo išaiškinimą šioje istorijoje kovo 20 dieną pateikė ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nutarė geriau sumokėti baudą ir baigti ginčus
R.Mačikėnas įsitikinęs, kad UAB „Enim“ nepavyko įrodyti, kad konkurso laimėtojo šviestuvai yra netinkami, o savivaldybė pažeidė nors kokias įstatymais nustatytas procedūras ar normas, nes sutartis palikta galioti.
„Pagal teisminę praktiką baudos skyrimas buvo vienintelė galimybė užbaigti ginčus. Tą rodo ir paskirtos baudos dydis“, – pridūrė Energetikos skyriaus vedėjas. Tačiau savivaldybei taip ir liko neaišku – ar prekių gamintojas turi teisę žymėti, o tiekėjas ir kiti tarpininkai bei vartotojai pripažinti CE sertifikatą.
Šviestuvų gamintojai 15min prisipažino, kad jaučiasi nejaukiai prieš savivaldybę. „Mes padarėme viską, ko buvo iš mūsų reikalaujama, tačiau savivaldybė dabar turi problemų. Visas sąlygas mes įvykdėme“, – sakė konkursą laimėjusios bendrovės vadovas A.Balevičius, jis pridūrė, kad jam trūksta Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo.
Teisis dėl negauto pelno
Nors Kaune šviestuvai jau tvieskia, o savivaldybė neturi pretenzijų, miesto valdžiai tai kainuos papildomai. Ir apmokėta tai bus iš miesto biudžeto.
Aukščiausiasis Teismas už viešųjų pirkimų pažeidimus Kauno savivaldybę nubaudė 15 tūkstančių eurų bauda, be to, priteis bylinėjimosi išlaidas. Negana to, „Enim“ dar gali prisiteisti negautą pelną.
„Mes tokią teisę tikrai turime. Tačiau pirma savivaldybės paprašysime padengti mūsų patirtą žalą“, – sakė S.Sliekas. Kas ta žala? Tai – negautas pelnas iš šio sandorio, tiesa, tikslios sumos verslininkas nenorėjo atskleisti.
„Bet tai irgi šimtai tūkstančių eurų. Jei nesutiks padengti žalos, vėl kreipsimės į teismą ir tokiu būdu vėl įrodinėsime, kad esame teisūs“, – teigė antroje vietoje konkurse likusios UAB „Enim“ vadovas S.Sliekas.
Tačiau savivaldybė jaučiasi rami. Pasak Energetikos skyriaus vedėjo, UAB „Enim“ tokiu atveju turėtų įrodyti, kad jų konkurentų UAB „Frineta“ tiekiama produkcija yra neatitinkanti reikalavimų.
„Tokiu atveju bendrovė, tiekianti netinkamą produkciją, turėtų sumokėti sutartyje numatytas netesybas, kurių, reikia tikėtis, užtektų padengti tokio pobūdžio išlaidas“, – sakė R.Mačikėnas.
