Kitąmet – šūsnis naujų GPM tarifų
Seime sutariama dėl ketinimų nuo kitų metų pradžios su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje – didžioji dalis darbdavio šiuo metu mokamų socialinio draudimo įmokų bus perkelta darbuotojui, dėl to jo alga iki mokesčių (bruto) išaugs 1,289 karto. Siekiant, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų perskaičiuojant atlyginimus, šį padidėjimą ketinama įtvirtinti įstatymu.
Konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomi du pagrindiniai tarifai –20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM), 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka turėtų mažėti iki 1,47 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.
Pirminiame Vyriausybės variante darbuotojams buvo siūloma nustatyti 21 proc. GPM ir 18,5 proc. „Sodros“ įmoką – ji perskaičiavimo metu visiems būtų mažinama 2 punktais (to nepadarius, įvertinus dabar mokamus mokesčius, turėtų siekti 20,5 proc.). Tai siūlyta daryti, planuojant permainas pensijų kaupime – „Sodros“ pervedimų į antros pakopos fondus naikinimu ir gyventojų įmokos padidinimu.
Pasiūlymas mažinti „Sodros“ įmokas Seime buvo sutiktas priešiškai. Dalis parlamentarų nuogąstavo, kad tai turės neigiamos įtakos „Sodros“ finansiniam stabilumui, galimybėms kaupti rezervą ir didinti pensijas. Atsižvelgę į tai, valdančiųjų lyderiai pasiūlė kompromisą, kuriuo vienu punktu sumažintas tiek GPM, tiek „Sodros“ įmoka.
Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuris yra pagrindinis svarstant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, trečiadienį taip pat pritarė progresiniam 27 proc. GPM tarifui. Jis kitąmet būtų taikomas metinėms pajamoms, didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.
Vyriausybė progresinį GPM tarifą (pirminiame variante – 25 proc.) siejo su „Sodros“ įmokų lubomis – jis būtų taikomas tik lubas viršijančioms pajamoms. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas jau anksčiau nepritarė luboms.
Tačiau „Sodros“ luboms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) – jis yra pagrindinis, svarstant su socialiniu draudimo susijusių įstatymų pakeitimus. Anksčiau šis komitetas du kartus buvo nepritaręs luboms tačiau trečiadienį savo poziciją pakeitė ir pritarė, kad 2019 metais jos būtų taikomis pajamoms, siekiančioms 120 metinių VDU (pirmąjį šių metų ketvirtį – 895 eurai), 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 VDU.
Vyriausybė pradžioje siūlė, kad „Sodros“ lubos bus taikomos visai socialinio draudimo įmokai, vėliau nuspręsta, kad jos negaliotų įmokos daliai, apimančiai privalomąjį sveikatos draudimą.
Seimo komitetai taip pat pritarė ir dalies „valstiečių“ pasiūlymams labiau apmokestinti 120 VDU viršijančias dividendų pajamas ir kitas ne iš darbo santykių kylančias pajamas – kapitalo perleidimo, nuomos, indėlių palūkanas. Dabar joms taikomas standartinis 15 proc. GPM tarifas.
BFK nusprendė, kad 120 VDU viršijančios dividendų pajamos kitąmet būtų apmokestintos 18 proc., o kitos ne iš darbo santykių kylančios pajamos – 20 proc. GPM. Kiek anksčiau šį pasiūlymą svarstęs SRDK pritarė, kad šioms pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM.
Nepaisant Vyriausybės patikinimų, kad individualios veiklos apmokestinimas, kuris buvo koreguotas nuo šių metų pradžios įvedant su gaunamomis pajamomis susietą progresyvų 5–15 proc. GPM tarifą, kitąmet nebus keičiamas, SRDK nusprendė, kad ir šioms pajamoms, viršijančioms 120 VDU, būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, tuo metu Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė.
Pasiūlymą dėl didesnio individualios veiklos, dividendų ir kitų ne iš darbo santykių kylančių pajamų apmokestinimo registravę „valstiečių“ frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė ir Naglis Puteikis ribą, nuo kurios būtų taikomas didesnis GPM tarifas, siejo su siūlomomis „Sodros“ lubomis. Kol kas neaišku, ar mažėjant „Sodros“ lubų ribai (jei Seimas joms pritartų) mažėtų ir riba, nuo kurios siūloma taikyti didesnį individualios veiklos, dividendų ir kitų ne iš darbo santykių kylančių pajamų apmokestinimą.
Darbo santykių apmokestinimo mažinimas – išplečiant NPD taikymą
Vyriausybės deklaruojamas vienas pagrindinių mokesčių reformos tikslų – mažinti darbo santykių apmokestinimą ne tik mažas pajamas gaunantiems gyventojams, bet ir viduriniajai klasei. Tą ketinama daryti išplečiant neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymą. Šiuos planus kritikuoja dalis opozicijos atstovų, anot kurių, pakeitimai atvers didžiulę skylę biudžete ir sumažins valstybės galimybes tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas.
BFK yra pritaręs siūlymui, kad kitąmet NPD siektų 300 eurų, antraisiais reformos metais – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarytų 2 VDU, 2020 metais didėtų iki 2,25, o 2021-aisiais – iki 2,5 VDU. Vyriausybė siūlė NPD ribą iki 2,5 VDU padidinti jau nuo 2019-ųjų pradžios.
NPD didinimo planus, dėl kurių ir vienu punktu mažinamo GPM tarifo, biudžeto pajamų praradimai trečiaisiais reformos metais viršytų 700 mln. eurų, kritikavo ne tik opozicija, juos skeptiškai vertino ir komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Teigdamas, jog tokie praradimai valstybei būtų „tikrai nepakeliama suma“, jis siūlė NPD nustatyti tik 2019 metams, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas dėl to nebalsavo.
Prieš NPD didinimą balsavęs BFK narys konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad tokiais pakeitimais Lietuva renkasi Lotynų Amerikos modelį – tampa „mažų mokesčių ir didelio skurdo valstybe“. Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad kalbėdamas apie biudžeto netekimus A.Kubilius manipuliuoja skaičiais ir „bando pūsti miglą“.
Akcizų planui pritarta, dėl NT apmokestinimo – pertrauka
BFK taip pat yra pritaręs Vyriausybės planams dėl tabako gaminių apmokestinimo, tuo metu svarstymuose dėl antrojo ir tolesnių vieno žmogaus būstų apmokestinimo padaryta pertrauka.
Trejų metų tabako gaminių akcizų plane numatoma juos padidinti 6–14 proc. Skaičiuojama, kad akcizų pakeitimai leistų kitąmet biudžeto pajamas padidinti apie 11 mln. eurų, o 2020 ir 2021 metais – maždaug po 10 mln. eurų.
Akcizą už cigaretes ketinama padidinti iki 62,25 euro už 1 tūkst. cigarečių, nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1 tūkst. cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 eurai. Akcizų tarifas cigarams bei cigarilėms didėtų iki 42 eurų už kilogramą, rūkomajam tabakui – iki 68,6 euro už kilogramą.
Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) vidutiniškai brangs apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro), cigarilių pakelis (kuriame yra 10 cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,3 euro.
Taip pat pritarta ir planas įvesti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui, jis šiuo metu nėra taikomas. Komitetas siūlo nustatyti 0,1 euro už mililitrą produkto tarifą, Vyriausybė siekė, kad tarifas būtų 0,2 euro. Mažesnis tarifas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad akcizas elektroninių cigarečių skysčiui yra taikomas ne visose Europos Sąjungos šalyse, todėl norima mažinti paskatą žmonės jo ten pigiau įsigyti arba užsisakyti internetu.
Vyriausybės planai 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus BFK-e bent jau kol kas palaikymo nesulaukė. Svarstyme nuspręsta padaryti pertrauką, prie šio klausimo komitetas tikriausiai grįš rudenį.
BFK vadovaujantis S. Jakeliūnas teigia, kad siūloma būsto apmokestinimo tvarka būtų žalinga senatvei kaupiamas lėšas į nekilnojamąjį turtą, o ne pensijų fondus investuojantiems gyventojams. Vyriausybės planus skeptiškai vertina ir Lietuvos bankas, siūlantis įvesti visuotinį, progresyvų nekilnojamojo turto mokestį, taikomą ir pagrindiniam gyventojų būstui.
Vyriausybė pagrindinio būsto apmokestinamo keisti neplanuoja. Jis kaip iki šiol būtų apmokestinamas nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
Planuota, kad iš antrojo ir tolesnių vieno žmogaus būstų apmokestinimo 2019 metais gauti apie 11 mln. eurų pajamų.
Pensijų kaupimo reforma stumiasi pirmyn
BFK yra pritaręs didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų, tačiau sprendimus dėl pensijų anuitetų siūlo atidėti rudeniui. Šiuo klausimu pagrindinis SRDK galutinio sprendimo dar nėra priėmęs – tą planuojama padaryti penktadienį.
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir GPM tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
Todėl kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus – jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo (4+2 schema). Tiems, kurie pensijų fonduose šiuo metu kaupia tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką arba iš viso nedalyvauja kaupime, numatomas penkerių metų terminas 4+2 schemos įmokoms pasiekti, tačiau jie turėtų ir galimybę iš karto pradėti kaupti maksimaliai.
Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus. Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.
Ketinama įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, per trejus metus laipsniškai sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 proc. vidutinės metinės lėšų vertės.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantiems gyventojams ketinama suteikti galimybę per du mėnesius atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ arba paliekant jas pensijų fonde.
Minimalią sumą pensijų anuitetui įsigyti ketinama sumažinti iki 10 tūkst. eurų, o pačių anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“. Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.
Valdžios planus pensijų anuitetų platinimą perduoti tik „Sodrai“ kritikuoja rinkos dalyviai. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos teigimu, tai gali prieštarauti Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei, dėl to asociacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama išvados dėl pakeitimų poveikio konkurencijai.
Planai stiprinti kovą su „šešėliu“ remiami
Seime bene mažiausiai ginčų kyla dėl Vyriausybės pasiūlymų, kuriais būtų stiprinama kova su „šešėliu“. Ketinama sudaryti verslui galimybę pradėti per šešis mėnesius be jokių baudų ir delspinigių susimokėti pamirštus mokesčius, teikiama „baltųjų finansų“ iniciatyvą viešųjų pirkimų ir bankinio finansavimo srityse, siekiant apriboti galimybes gauti kreditus mokesčių vengimu įtariamoms įmonėms.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leistų paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiktų minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, jog neatitikus tokių kriterijų, nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gyventojams, kurie legaliai pirks automobilių remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas – pavyzdžiui, auklių arba namų tvarkytojų, ketinama suteikti galimybę susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tuo pačiu visos veiklos, kurioms kuriamos naujos GPM paskatos, nebegalės būti vykdomos su verslo liudijimu.
Galutinį sprendimą dėl visų mokesčių ir pensijų pakeitimų turės priimti Seimas. Vyriausybė tikisi, kad sprendimai Seime bus priimti dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.
