Jei po atostogų atsirastų daugiau įkvėpimo ir jėgų dirbti, dėl to mūsų pajamos padidėtų ir taptų didesnės nei palūkanos, imti kreditą atostogų kelionei būtų praminga, teigia SEB banko asmeninių finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
„Bet mes negyvename tokiame supaprastintame ekonomikos vadovėlių pasaulyje. Pasiskolinęs žmogus nieko materialaus negauna, tačiau skola lieka. Yra žmonių, kuriems tai atrodo nepriimtina, neprotinga ir verčia jaustis nesaugiai. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad skolinimasis yra tarsi atvirkštinis taupymas.
Vienu atveju pirma susitaupome, po to įsigyjame, kitu atveju pirma įsigyjame, po to taupome, kad galėtume atiduoti skolą. Tiesa, antrasis variantas yra brangesnis, nes už tai mokamos palūkanos. Bet jei žmogui laikas svarbiau nei pinigai ir atostogų reikia dabar, o ne po metų, jis tokiam sprendimui gali rasti pateisinimą“, – kalba asmeninių finansų ekspertė.
Savo ruožtu O. Bložienė atkreipia dėmesį į riziką. Mat atostogos praeina labai greitai, o patirtas išlaidas tenka mokėti ilgą laiką. „Metai ar dveji, per kuriuos išsimokame kreditą, yra tikrai ilgas laiko tarpas, per kurį gali atsitikti įvairių finansinių pokyčių, pasikeisti prioritetai, tikslai.
Aš rekomenduoju atostogas planuoti pagal savo finansines galimybes. Skolintis atostogoms, mano manymu, yra rizikinga“, – sako O. Bložienė.
Skola neturi apsunkinti gyvenimo
O. Bložienės teigimu, manyti, kad paskolą mokėti bus lengviau nei taupyti iš anksto, yra ydinga.
„Mes turime išmokti taupyti savo ateičiai. Kaupimas yra atidėtas vartojimas, pasitenkinimo, kurį patiriu čia ir dabar išleisdamas pinigus, atidėjimas į ateitį. Turime išmokti tai padaryti.
Jei nepavyko per metus subalansuoti išlaidų ir sugebėti atidėti pinigų sumą, grąžinti paskolą gali būti dar sunkiau“, – įspėja asmeninių finansų ekspertė.
O. Bložienės teigimu, manyti, kad paskolą mokėti bus lengviau nei taupyti iš anksto, yra ydinga
Savo ruožtu J. Varanauskienė pažymi, kad jei nusprendžiama skolintis, skola neturėtų gadinti gyvenimo.
„Skolos mokėjimas neturėtų smarkiai suvaržyti vartojimo. Kalbant apie pirkinius, kurie nėra investicija, turto įsigijimas, skolos atidavimas neturėtų viršyti 10 proc. nuolatinių pajamų, o likusių pinigų turėtų užtekti pragyvenimui“, – kalba pašnekovė.
Į kojinę ar į banką?
Kai už indėlius mokamos 0 proc. palūkanos, finansine prasme nėra skirtumo, taupyti kojinėje ar banke, pastebi J. Varanauskienė. Tačiau abi pašnekovės sutinka – taupymas finansinėje institucijoje apsaugo nuo bereikalingo išlaidavimo.
„Renkantis taupymo būdą svarbiausias klausimas – kuriuo atveju būtų sunkiau susivaldyti nepaėmus pinigų. Jei žmogus galvoja, kad morališkai bus sunkiau nutraukti indėlio sutartį, eiti į banką pasiimti pinigus, tai gal šis variantas patogesnis.
Kai už indėlius mokamos 0 proc. palūkanos, finansine prasme nėra skirtumo, taupyti kojinėje ar banke, pastebi J. Varanauskienė
Dėti pinigus į taupyklę kainuos daugiau pastangų, nei pasinaudoti bankų ir kitų finansinių institucijų paslaugomis atlyginimo dieną tam tikrą pinigų sumą pervesti į taupymo sąskaitą“, – sako J. Varanauskienė.
O. Bložienė pinigų atostogoms taupymo misijai taip pat rekomenduoja rinktis kaupiamąjį indėlį. „Jis tikrai neuždirbs palūkanų, bet jis ribos galimybes „ištraukti“ pinigus. Šiuolaikiniam žmogui periodinis mokėjimas į kaupiamąją sąskaitą yra paprasčiausias taupymo būdas“, – teigia ji.