SVV reikšmė
Europos garantijų institucijų asociacijos (AECM) atstovas Jose Fernando Figueiredo, pernai gruodį lankydamasis „Investicijų ir verslo garantijų“ (Invegos) tarptautinėje konferencijoje, teigė, kad norint suvokti, kaip svarbu rasti tinkamas SVV finansavimo schemas, visų pirma reikia suvokti SVV svarbą šalių ekonomikai.
SVV padeda spręsti žmonių užimtumo klausimus: besiplečiančios ir naujai įsikuriančios įmonės sukuria naujų darbo vietų. SVV pritraukia investicijų į šalį, moka mokesčius savivaldybių ir valstybių biudžetams. SVV įmonės vienos imliausių naujosioms technologijoms. Taip ne tik nuolat atnaujinama šalies verslo ekosistema, bet ir keliamas jos konkurencingumas tarptautiniu mastu.
SVV sektoriaus stabilumas valstybei svarbus ne tik tuo, kad yra vienas ekonomikos augimą lemiančių rodiklių, bet ir tuo, kad ekonominiu sunkmečiu jis gali būti viena stipriausių atramų šaliai, siekiančiai kelti ekonomikos lygį. 2008–2009 metų krizė labai smarkiai palietė SVV sektorių, nemažai įmonių buvo priverstos bankrutuoti arba smarkiai „mažinti apsukas“, tačiau tos, kurios išliko, visose šalyse labai prisidėjo prie ekonominės situacijos gerinimo.
J.F.Figueiredo tikino, kad šalys turi ieškoti ir rasti priemonių, kaip palengvinti įmonių finansavimą, padėti joms sugrįžti į rinką po krizės, išsilaikyti.
Atkreipdamas dėmesį būtent į tai, J.F.Figueiredo tikino, kad šalys turi ieškoti ir rasti priemonių, kaip palengvinti šių įmonių finansavimą, padėti joms sugrįžti į rinką po krizės, išsilaikyti. „O dar svarbiau – atkreipti dėmesį į ekonomikos atsinaujinimą, kurį skatina jaunos įmonės. Jauni verslininkai – išsilavinę, žingeidūs ir inovatyvūs žmonės. Todėl įvairių šalių valdžia turi leisti jiems kurti naująsias technologijas, taip atnaujinant verslo rinką ir laužant senas bei joje nusistovėjusias taisykles“, – tęsė ACEM atstovas.
J.F.Figueiredo pabrėžė, kad kone didžiausią naudą SVV suteikia šalių regionams. Ten besikurdamos įmonės sukuria naujų darbo vietų, didina regiono žmonių užimtumą, taip mažindamos socialinę atskirtį tarp miestų ir regionų žmonių, kelią regionų verslumo lygį – taigi kurdama SVV finansavimo mechanizmus valstybė sprendžia ir minėtus opius socialinius bei ekonominius klausimus.
Lietuvos garantijų schemos – racionalios
Kone didžiausia finansų inžinerijos priemonė Europoje – valstybės teikiamos paskolų garantijos verslui. „Garantijų institucijos, tokios kaip UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas Lietuvoje, veikia įvairiose šalyse ir jos išties atlieka labai sunkų darbą. Jos, naudodamos garantijų schemas ir pasidalydamos riziką, sunkiuoju ekonominiu laikotarpiu padėjo kredito įstaigoms nenutraukti finansavimo, kuris buvo toks reikalingas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taigi garantijų schemas galime pavadinti net antikriziniu instrumentu“, – dėstė J. F. Figueiredo.
Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tikino, kad valstybės suteikiamos garantijos verslui yra itin svarbios ir šiuo metu Lietuvoje sukurta sistema tikrai yra nebloga: „Dabartinė valstybės siūloma paskolų garantijų schema verslui, mano galva, labai racionali ir reikalinga. Įmonėms, kurios susiduria su apyvartinių lėšų ar investicijų gavimo sunkumais, tokios garantijų sistemos, kaip siūlo, pavyzdžiui, „Invega“, kartais yra kone vienintelė išeitis.“
Dabartinė valstybės siūloma paskolų garantijų schema verslui, mano galva, labai racionali ir reikalinga, – tikino Danas Arlauskas.
Iš tiesų „Invega“ padeda išspręsti problemą, kai verslininkams, besikreipiantiems į kredito įstaigas dėl lėšų verslui pradėti ar plėsti, nepakanka užstato. Garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. paskolos sumos, „Invega“ palengvina paties finansavimo gavimą, nes suteikta garantija prilygsta valstybės garantijai ir atstoja dalį užstato. Būtent šioms garantijoms teikti buvo įsteigtas Garantijų fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Vis dėlto D.Arlauskas įvardijo vieną šiuo metu aktualiausių klausimų – tai, kad svarbu svarstyti galimybes, kaip, prailginant paskolos terminą, suteikti papildomą finansavimą įmonėms, kurios dirba šalyje kartais net po 10 ar 15 metų. „Šiuo metu su „Invega“ šį klausimą ir sprendžiame, pagrindinė užduotis – suderinti tai su ES teisės aktais, nes ta parama įmonėms juk ir yra finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų“, – kalbėjo Verslo darbdavių konfederacijos vadovas.
D.Arlauskas taip pat pridūrė, kad visiškai neverta nerimauti dėl to, kad SVV įmonių skolinimosi apimtys dar nepasiekė ikikrizinio lygio, anot jo, tai natūralu – juk ekonominio augimo tempai taip pat sumažėję. „Reikėtų džiaugtis tuo, kad apskritai vis daugiau įmonių sugrįžta į rinką ir taip padedama kilti šalies ekonomikai“, – tikino jis.
Garantijų nauda
Kuo garantijų schemos naudingos būtent verslui? Aišku, visų pirma, tai galimybė įmonėms gauti finansavimą įgyvendinti savo siekius ir tikslus. Tačiau garantijų schemos padeda ne tik įmonėms gauti finansavimą, bet ir komerciniams bankams jį suteikti.
Garantijų schemos išsprendžia užstato klausimą – leidžia įmonėms skolintis palankesnėmis sąlygomis.
Norėdamos gauti kreditą iš banko įmonės neretai susiduria su nepalankia paskolos sąlyga – užstatu. Garantijų schemos išsprendžia šį klausimą – leidžia įmonėms skolintis palankesnėmis sąlygomis. Tai nulemia, kad finansavimo galimybę suteikia didesniam verslininkų skaičiui, taigi plečiasi ir kuriasi daugiau įmonių, kas padaro teigiamą įtaką šalies ekonomikai.
AECM atstovas siūlė pažvelgti ir į kitą medalio pusę – garantijų schemos naudingos ir bankams. „Turime bendradarbiauti su bankais, suteikti jiems garantijas, kad jie turėtų galimybę finansuoti SVV subjektus. Reikia rasti galimybių mažinti bankų riziką, ko ir reikalauja dabartiniai reglamentai“, – kalbėjo jis.
J. F. Figueiredo pabrėžė, kad į garantijų svarbą daugiau dėmesio turėtų atkreipti kone visų šalių Vyriausybės, būtina suvokti, kad būtent garantijos leido sutrumpinti tą krizinį laikotarpį ir išspręsti opų finansavimo trūkumo klausimą.
AECM atstovas vienu iš pavyzdžių, kaip garantijų schemos padėjo įveikti krizę, įvardijo Portugaliją. Jei minėtos šalies įmonės laiku nebūtų gavusios reikiamo dydžio finansavimo, jos būtų bankrutavusios, o tai nulemtų bedarbių skaičiaus augimą ir didžiules valstybės išlaidas jų pašalpoms. Startuolių finansavimas taip pat atnešė naudos – buvo mokami mokesčiai savivaldybių ir valstybių biudžetams.
Tam, kad garantijų schemos ne tik didina SVV įmonių skolinimosi apimtis, bet ir padėjo šalių ekonomikoms įveikti krizę remdamasis atliktais tyrimais pritarė ir Pasaulio banko atstovas Ilias Skamnelos.
„SVV skolinimasis ekonominiu sunkmečiu, aišku, sumažėjo, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad būtent tada aktyviau pradėtos naudoti ir paskolų garantijos, kurios ir padėjo įveikti krizę“, – teigė jis. I.Skamnelos pridūrė, kad vis dėlto nereikėtų suprasti, jog minėta finansų inžinerijos priemonė tinka tik ekonominio nuosmukio periodu – bankų apklausa parodė, kad garantijų schemos paklausios ir dabar, tačiau jų paklausa, anot jo, neturėtų mažėti ir ateityje.
