„Švedai jau turi labai gerą veikiančią sistemą, kurioje matome iš įvairių šaltinių sukauptą pensiją. Turime pavyzdį, kuris įkvepia“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, „SEB Gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Švedijoje pensija siekia apie 70–75 proc. buvusių pajamų. O Lietuvoje – vos 40 proc., iki 2060 metų sumažės iki 25 proc. buvusių pajamų, o Švedijoje šis santykis išliks toks pats.
Lietuvoje yra apie 120 tūkst. žmonių, kurie senatvėje tikisi išgyventi vien iš „Sodros“ mokamos pensijos. Dauguma, tiesa, senatvei kaupia papildomai, tačiau iki Švedijos mums dar toli – ten ne tik darbuotojai, bet ir įmonės papildomai kaupia pensijas savo darbuotojams.
Statistika rodo, kad pensijoms išmokėti yra skiriama kur kas daugiau lėšų, nei kad spėjama sukaupti papildomai. Pavyzdžiui, per septynis šių metų mėnesius pensijoms išmokėti buvo skirta 1,1 mlrd. eurų. Antroje pakopoje per 13 metų, kai veikia papildomo kaupimo sistema, dirbantieji sukaupė 2,7 mlrd. eurų.
Savarankiškai kaupiantys per tą laiką sutaupė apie 900 mln. eurų. Vidutinė sukaupta suma vienam dalyviui yra maža – trečioje pakopoje siekia per 2,4 tūks. eurų, antroje – vos per tūkstantį eurų.
Kodėl švedai gyvena geriau?
„Pensijų sistemoje aktyviai dalyvauja darbdaviai, patys darbuotojai“, – apie tai, kodėl švedai pensijai sukaupia daugiau, pasakojo švedų „SEB Life&Pension“ taupymo ir investavimo paslaugų vadovas Henrikas Dahlgrenas.
Darbdaviai laisva valia kaupia būsimai darbuotojų pensijai, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Antroje pakopoje nuo 2000 metų švedai yra sukaupę 113 mlrd. eurų, o jų darbdaviai į jų pensijų fondus pervedę 290 mlrd. eurų. Darbdaviai savo darbuotojams taupo seniai, tai daugiausia yra numatyta kolektyvinėse sutartyse.
Lietuvoje vos 10 proc. darbdavių kaupia darbuotojams papildomą pensiją, o Švedijoje – net 90 proc. įmonių tą daro.
„Darbdaviai laisva valia kaupia būsimai darbuotojų pensijai. 90 proc. dirbančiųjų turi pensijų planus, programas, kur darbdavys moka darbuotojo būsimai pensijai. Darbdaviai nėra įpareigoti to daryti. Tai daugiausia vyksta dialogo forma tarp darbdavių ir darbuotojų“, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Visiems valstybės tarnautojams Švedijoje darbdavys, taigi valstybė, pensijai kaupia papildomai.
„Iš principo turime gerą pensijų sistemos konstrukciją. Tai yra panaši sistema į švedišką. Ko galime pasimokyti, tai dialogo, mokėjimo kalbėtis, kad galėtume diskutuoti apie geriausią sistemos modelį ir susikurti jį ilgam laikui“, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ar lietuviai pavys švedus?
Konkrečios datos, kada Lietuva galėtų pensijų srityje pasivyti švedus, ekspertai neatskleidė. Tačiau tam būtina kaupti papildomai tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviams.
„Pensijas galime auginti švedišku tempu“, – sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak jos, norint pasiekti, kad pensija sudarytų 70 proc. buvusių pajamų, reikia kaupti ne tik antroje pakopoje, bet ir taupyti papildomai. Įsitraukti į tai turėtų ir darbdaviai.
Tiesa, analitikės teigimu, paskatinti juos tą daryti turėtų valstybė, suteikdama tam tikras lengvatas ar kitais būdais. Priešingu atveju darbdaviai nebūtų pajėgūs patys staiga pradėti papildomai kaupti visiems savo darbuotojams, tai galbūt atbaidytų ir investicijas.
„Ypač tai svarbu jaunesnei kartai, kuriai pensijų prognozės yra pačios prasčiausios“, – pridūrė ekspertė.
