Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar įmanoma prarasti pensijų fonde sukauptus pinigus? Specialisto paaiškinimas

Dažnas sutinka – taupyti pensijai reikia, tačiau daugelis iš mūsų esame matę ne vieno banko griūtį, todėl apninka abejonės, ar pinigai, kaupiami pensijų kaupimo bendrovėje, bus saugūs ir, atėjus pensijai, mes iš tiesų juos atgausime. Finansų ekspertas paaiškino, kodėl kaupti pinigus antros pakopos pensijų kaupimo bendrovėje yra daug naudingiau, nei juos dėti į kojinę, ir kokie saugumo svertai garantuoja, kad juos atgautume su kaupu.
Pensija
Pensija

Trys pensijų kaupimo bendrovės saugumo aspektai

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus užtikrino, kad žmonių kaupiamos lėšos, siekiant jas apsaugoti, yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės lėšų tiek teisiniu, tiek fiziniu, tiek apskaitos lygmeniu. Ką tai reiškia?

„Pirmiausia žmonių sukauptos lėšos nepriklauso pensijų kaupimo bendrovei teisiškai. Kiekvienas kaupiantysis yra savo sukauptų lėšų savininkas, o pensijų kaupimo bendrovė jas tik valdo patikėjimo teisės pagrindais. Taigi pačios bendrovės turtas teisiškai yra atskirtas nuo žmonių kaupiamų lėšų. Ir tai yra viena svarbiausių kaupiamų lėšų saugumo garantijų.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų savo veiklą (bankrotas, reorganizacija ar tiesiog veiklos nutraukimas), turtas, kuris sukauptas kaupiančiųjų ir kuris yra atskiras nuo pačios bendrovės turto, būtų perduotas kitai pensijų kaupimo bendrovei. Žmonių kaupiamos lėšos taip pat atskirtos fiziškai – jos laikomos ne pačioje bendrovėje, o specializuotoje institucijoje, vadinamajame depozitoriume. Tai dar viena svarbi sistemos saugumo grandis.

Galiausiai trečiasis saugumo garantas – pensijų kaupimo bendrovė privalo atskirai apskaityti kiekvieno pensijų kaupimo sistemos dalyvio lėšas. Pensijų kaupimo bendrovė atidaro specialias asmenines pensijų sąskaitas, kuriose yra nurodomas dalyviui tenkantis apskaitos vienetų skaičius. Vienetų skaičių padauginus iš vieneto vertės (kuri skelbiama kiekvieną dieną) galite sužinoti, kokia suma yra sukaupta“, – aiškino ekonomistas.

Kontrolės mechanizmai

Pasak G.Šimkaus iš valstybės pusės imtasi visų priemonių, kurios užtikrintų, kad pensijų kaupimo bendrovių veikla būtų saugi.

„Tai užtikrina pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas: tikrinamas bendrovės organizacinis ir techninis pasirengimas vykdyti pensijų kaupimo veiklą, taip pat tikrinama vadovų reputacija ir kvalifikacija, atliekami reguliarūs bendrovės veiklos patikrinimai, jeigu randama trūkumų, skiriamos priemonės jiems pašalinti, pensijų fondai privalo Lietuvos bankui periodiškai teikti ataskaitas apie savo veiklą. Tokiu būdu palaikoma operatyvinė pensijų kaupimo priežiūra ir kontrolė.

Kai kurias ataskaitas pensijų kaupimo bendrovė privalo skelbti ir viešai, savo tinklapyje. Taip pat ji privalo kartą per metus informuoti antros pakopos dalyvį apie jo sąskaitos būklę, kiekvieną dieną skelbia pensijų fondo apskaitos vieneto vertę, kaupiančiajam pageidaujant sudaro galimybę bet kuriuo metu gauti informaciją apie jo sąskaitose tvarkomų lėšų dydį ir investavimo rezultatus. Taigi didelis dėmesys teikiamas veiklos skaidrumui“, – teigė pašnekovas.

„Facebook“ nuotr./Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
„Facebook“ nuotr./Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Jeigu pensijų kaupimo bendrovė bankrutuotų

Paklaustas, kodėl mūsų visuomenėje vis dar gajus nepasitikėjimas finansinėmis įstaigomis, G.Šimkus samprotavo, kad žmonės greičiausiai prisimena bankų griūtis. Pasak jo, net ir per bankų griūtis didžioji žmonių dalis savo indėlių neprarado, nes indėliai iki 100 tūkst. eurų kredito įstaigose buvo apdrausti indėlių draudimu. Vis tik bankas pagal savo veiklą ir struktūrą iš tiesų labai skiriasi nuo pensijų kaupimo bendrovės.

„Kai įnešamas indėlis į banką, ši pinigai atsiduria banko balanse ir bankas tas lėšas naudoja savo veiklai vykdyti. Iš esmės žmogus paskolina bankui pinigų. Pensijų kaupimo bendrovė veikia kitaip. Ji tik valdo jai patikėtas lėšas, tai yra kaupimo sistemos dalyvių lėšos yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės lėšų ar turto. Kitaip tariant, kaupiančiųjų pinigai netampa bendrovės pinigais ir ji negali jų naudoti savo reikmėms. Bendrovė tuos pinigus tik tvarko – administruoja fondą, teikia informaciją apie jį, investuoja lėšas, taigi jas tvarko kaip patikėtinis.

Jeigu bankrutuotų bankas ir nebūtų indėlių draudimo fondo, žmogus savo lėšas prarastų. Jeigu bankrutuotų pensijų kaupimo bendrovė, toms lėšoms nieko neatsitiktų, nes jos, kaip jau minėjau, atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės“, – patikino ekonomistas.

Kaip išgyvena pati bendrovė

Pačios pensijų kaupimo bendrovės savo veiklą finansuoja atskaitydamos nedidelę procentinę dalį nuo joms patikėto pensijų fondų turto.

Pasak pašnekovo, kasmet nuo sukauptų lėšų atskaitoma nedidelė dalis pensijų kaupimo bendrovės veiklai finansuoti – šis mokestis imamas už paslaugas, kurias teikia bendrovė tvarkydama, administruodama ir investuodama kaupiančiųjų pinigus. Šis mokestis yra nuskaitomas kartą per metus ir jis yra labai nedidelis.

Pinigai ne atidedami į kojinę, bet investuojami. Pasaulio patirtis rodo, kad ilguoju periodu grąža tikrai teigiama.

Beje, šiemet antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių mokesčiai buvo pradėti mažinti ir per tris metus bus nurėžti perpus iki 0,5 proc. per metus nuo sukauptų lėšų vidutinės metinės vertės. Išaugus pensijų fondams, t.y. kai pensijų kaupimo bendrovės valdomas pensijų fondas perkops 2,5 mlrd. eurų, minėtus atskaitymus nustatyta sumažinti iki 0,4 proc.

Kodėl verta kaupti antroje pakopoje

G.Šimkus pabrėžė, kad daug naudingiau pasinaudoti esamais taupymo mechanizmais nei tiesiog dėti pinigus į kojinę. Pastarasis požiūris yra labai trumparegiškas. Visų pirma, pačiam žmogui visą gyvenimą taupyti, kas mėnesį atidedant tam tikrą sumą, yra sudėtinga – visada atsiras „svarbesnių“ dalykų, kuriems reikia panaudoti tuos pinigus.

„Kalbėdami apie kaupimą antroje pakopoje turime omenyje apie taupymą viso gyvenimo metu, atidedant po labai nedidelę sumą, kuri neturės jokios įtakos esamo gyvenimo kokybei. Be to, pinigai ne tiesiog atidedami į kojinę, bet investuojami. Ir pasaulio patirtis rodo, kad ilguoju periodu grąža tikrai yra teigiama – sukaupiamos reikšmingos sumos, kurios sudaro labai rimtą paspirtį senatvėje, be to, reikia nepamiršti, kad tos lėšos ar jų dalis gali būti paveldėtos“, – svarstė pašnekovas.

Kodėl nepagrįsta baimė, kad pinigai „sudegs“

Pasak jo, kai kuriose šalyse, priklausomai nuo jų pensijų sistemos, būtent paties žmogaus sukauptos lėšos sudaro didžiąją pensijos dalį. Ekonomisto manymu, Lietuvoje „Sodros“ pensija ir toliau išliks labai svarbi pajamų senatvėje dalis, bet, turint omenyje demografines tendencijas, mūsų senėjančią visuomenę, kaupiamos senatvės pensijos dalies svarba Lietuvos ilgainiui turėtų reikšmingai sustiprėti.

„Kaupimas per visą savo darbinės veiklos laikotarpį yra savalaikis, racionalus, protingas rūpestis savo senatve. Dar kartą pakartosiu, kad žmonių baimės, jog pinigai „sudegs“, yra nepagrįstos. Įsivaizduoju, kad žmonės bijo dviejų dalykų: kad kažkas atsitiks pensijų kaupimo bendrovei arba kad nepavyks lėšų sėkmingai investuoti. Apie tai, kodėl pirmasis būgštavimas neturi pagrindo jau kalbėjau.

Psichologiniai eksperimentai rodo, kad žmogus neapibrėžtumo sąlygomis renkasi tai, ką renkasi kiti.

Dabar giliau paanalizuokime investavimą. Ankstesnioji taupymo senatvei tvarka reikalavo žmonių sąmoningumo – kad kiekvienas žmogus išmanytų apie investavimą ir pats pasirinktų pensijų fondo riziką. Kaip parodė Lietuvos banko tyrimas, tą patį rodo ir kiti tyrimai, žmonės, pasirinkę pensijų fondą, apie jį pamiršta ir nieko daugiau su juo nedaro. O štai psichologiniai eksperimentai rodo, kad žmogus neapibrėžtumo sąlygomis renkasi tai, ką renkasi kiti, arba vidurio kelią.

Daug žmonių, kuriems buvo gerokai iki 40 metų tiesiog rinkosi vidutinės rizikos pensijų fondus, nors galėjo rinktis rizikingiausius ir duodančius aukštesnę grąžą, nes pradėjo kaupti jauni ir kaups visą gyvenimą. O kai kaupi ne metus, ne dvejus ir net ne dešimt, o 20–30 metų, net jei kuriais nors metais būna nuostolis, galiausiai uždirbama teigiama grąža“, – aiškino ekonomistas.

Šiuo metu, atsiradus gyvenimo ciklo fondams, žmogui nebereikia spręsti, kokią riziką pasirinkti. Rizika pagal jo amžių parenkama automatiškai, be to, žmogui senėjant investavimo rizika mažinama, t.y. kuo žmogus labiau artėja prie pensinio amžiaus, tuo jo lėšos investuojamos saugiau. Tai reiškia, kad gerokai mažėja rizika, kad atėjus pensijai rezultatas bus neigiamas. Taigi galimi praradimai iš investavimo profesionaliai suvaldomi.

Tiesa, įstatymas leidžia, kad jeigu žmogus, būdamas vyresnio amžiaus, nori investuoti rizikingiau, jis gali tai padaryti, tačiau tokiu atveju jis turi suprasti, kad pats prisiima riziką dėl galimų nuostolių.

VIDEO: Ar ori bei prasminga bus mano pensija?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs