15min primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga pasiūlė bankų aktyvams taikyti 0,4 procento mokestį, o surinktus 100 milijonų eurų skirti vaiko pinigams mokėti ar kitoms socialinėms išmokoms.
Premjerui Sauliui Skverneliui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui išsakius pritarimą, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius įspėjo, kad tokiu mokesčiu kvailinama tauta – mokestis tektų paskolų gavėjams, brangtų paskolos.
Dar daugiau, įspėjama bankai būtų linkę persikelti į kitas jurisdikcijas, steigdami Lietuvoje tik filialą, taip išvengdami mokesčio. Tokiu atveju Lietuvoje nebeliktų nė vieno didesnio banko.
Ar toks įspėjimas pagrįstas?
Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorės Renata Bagdonienė sako, kad daug kas priklausytų ir nuo mokesčio įgyvendinimo mechanizmo.
„Lenkijoje, pavyzdžiui, panašus mokestis taikomas ir šalyje veikiantiems bankams, ir bankų filialams. Apskritai, vienodą veiklą vykdančių ūkio subjektų mokami mokesčiai neturėtų būti diferencijuojami pagal jų veiklos formą. Kitaip tariant, neturėtų būti mokestinių spragų, leidžiančių pakeisti veiklos formą ir tokiu būdu išvengti mokesčio taikymo“, – sako R.Bagdonienė.
Tačiau būdų apeiti tokį mokestį vis tik yra. Ji pripažįsta, kad bankai gali teikti paskolas iš užsienio valstybės, perkeldami į ją turtą. Pvz., priimti indėlius ar teikti paskolas iš Estijos ar Latvijos, jei jose toks mokestis nebūtų taikomas. Tam nereiktų netgi filialo.
„Iš esmės taip. Licencijuojamas finansines paslaugas Lietuvoje turi teisę teikti mūsų šalyje, o taip pat ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigti ir licencijuoti finansų rinkos dalyviai, pasinaudodami laisve teikti paslaugas (pvz., jas teikdami per filialą arba neįsisteigę)“, – paaiškina R.Bagdonienė.
Ne ES šalyse įsteigti bankai finansines paslaugas Lietuvoje galėtų teikti tik per filialą, gavusį licenciją.
Kas keistųsi klientams?
Banko reorganizavimas į filialą savaime įtakos iki tol teiktoms finansinėms paslaugoms neturėtų turėti, nebent reorganizavimo metu būtų nuspręsta pakeisti filialu tapusio banko veiklos strategiją šalyje.
Pavyzdžiui, pertvarkomas bankas galėtų atsisakyti tam tikros dalies paslaugų, mažinti fizinės veiklos vietų skaičių, dalį funkcijų perkelti į pagrindinį banką, didinti paslaugų įkainius ir pan.
Pastaruoju metu panašų persitvarkymo procesą į filialą išgyveno iš dviejų bankų „sulipdytas“ „Luminor“ bankas.
„Filialas, kaip ir Lietuvoje registruoti bankai, privalo laikytis jo veiklą mūsų šalyje reglamentuojančių teisės aktų, jo teikiamų paslaugų priežiūra bei klientų apsauga ir toliau rūpinsis Lietuvos bankas“, – patikina R.Bagdonienė.
Indėliai būtų drausti nebe Lietuvoje
Jei bankai steigtų filialus, klientų indėlių draudimas persikeltų į kitą valstybę.
„Kredito įstaigai keičiant veiklos formą iš akcinės bendrovės į užsienio banko filialą, gali pasikeisti kai kurios kitos specifinės su kredito įstaigų veiklos valdymu susijusios įmokos, pavyzdžiui, indėlių draudimo įmokos (jas mokėtų į šalies, kurioje yra pagrindinis bankas indėlių draudimo fondą), įmokos į pertvarkymo fondą, įmokos už banko priežiūrą ir panašiai“, – paaiškina R.Bagdonienė.
Tačiau anot jos, pelno mokestį vis tik filialai turėtų įnešti į Lietuvos biudžetą.
„Bendruoju atveju, pelno mokestis mokamas toje šalyje, kurioje yra vykdoma veikla. Taigi, jei užsienio banko filialas vykdo veiklą Lietuvoje, jis moka pelno ir kitus mokesčius Lietuvoje“, – vertina R.Bagdonienė.
Paveiktų ir kainas, ir rinką
Poveikis Lietuvos bankinei rinkai priklausytų nuo to, koks mokestis būtų – ar būtų apmokestinamas visas banko turtas, ar tik konkretūs aktyvai ir pan.
„Jei mokestis būtų taikomas tiesiog bankų turtui, tai galėtų turėti įtakos bankų taikomai kainodarai. Atkreipiame dėmesį, kad paskolos sudaro didžiąją dalį šalies bankų turto, o Lietuvos bankų rinkai būdinga koncentracija. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad bent jau dalį tokio bankų turto mokesčio turės prisiimti bankų paslaugų vartotojai: gali padidėti bankų suteikiamų paskolų maržos, augti kiti įkainiai, mažėti priimamų indėlių palūkanų normos ir panašiai“, – vertina Lietuvos banko atstovė.
Ji pastebi, kad gali kilti ir kitų rūpesčių, pavyzdžiui, krizės metu toks mokestis keltų papildomą grėsmę stabilumui.
„Mokestis, priklausantis nuo banko aktyvų dydžio ir nepriklausantis nuo bankų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, ekonomikos sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių bankų veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, –įspėja R.Bagdonienė.
Dar viena rizika – bankai gali nuspręsti daugiau nepagrįstai rizikuoti ir dalinti rizikingesnes paskolas, kad pasiektų akcininkų užbrėžtų pelningumo rodiklių.
Investicijoms taptume nepatrauklūs
Mokesčių sistemos stabilumas yra viena iš vertybių, siekiant pritraukti naujų investicijų, vertina R.Bagdonienė.
„Naujų mokesčių pasiūlymai turėtų būti išsamiai įvertinami atliekant kaštų ir naudos analizę, išdiskutuojant su ekspertais, rinkos dalyviais ir visuomene. Netikėtai besikeičiančios veiklos sąlygos, mažesnis mokesčių stabilumas gali turėti neigiamos įtakos šalies investiciniam klimatui“, – įspėjo ekspertė.
