Vis aktualiau
„Priversti“ kompiuterį kalbėti su žmogumi, ir būtent jo kalba, pasak lietuvių šneka valdomų paslaugų (LIEPA) kūrėjo, šiandien vis aktualiau. „Šneka – sakytinė kalba – yra patogus, lankstus bendravimo įrankis, kultūros vertybė. Šneka yra ir pridėtinės vertės šaltinis, padedantis užmegzti ryšius su partneriais, racionaliau dirbti. Žmonija šiuo įrankiu naudojasi nuo neatmenamų laikų“, -– savo mintis apie šneką dėsto Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius L. Telksnys.
Atsiradus kompiuteriams žmonės pradėjo juos naudoti įvairioms paslaugoms teikti. „Pradžioje, deja, žmonių ir kompiuterių sąveika buvo labai nenaši. Todėl jau prieš penkis dešimtmečius iškilo idėja bendravimui su kompiuteriais naudoti šneką. Procesai, kurie vyksta šnekantis, yra labai sudėtingi. Jiems automatizuoti reikia svarių teorinių mokslinių tyrimų rezultatų ir sparčiai veikiančios kompiuterių technikos. Pastaruoju metu tokios priemonės jau atsiranda“, – aiškino pašnekovas.
Dabar, kai žmonių veikla persikelia į elektroninę erdvę, kai stacionarūs ir nešiojami kompiuteriai, mobilūs telefonai vis plačiau naudojami, pasirodo išmanieji daiktai, robotai, dirbti su šia technika šnekantis, anot L. Telksnio, darosi vis aktualiau.
Lietuvių kalba pradėjo „gyventi“ internete
Visos kalbos – vienos greičiau, kitos lėčiau – keliasi į elektroninę erdvę. Davidas Brooksas, „Microsoft“ strategas, kartą yra sakęs: „Kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nenaudojama.“ „Todėl mums, lietuviams, būtina pasirūpinti, kad specifinėje ir dinamiškoje aplinkoje, kurioje yra daugiau kaip 7 milijardai įvairiomis kalbomis šnekančiųjų, lietuvių šneka – sakytinė kalba išlaikytų tvirtas pozicijas“, – neabejojo L. Telksnys.
Būtent šiam tikslui ir buvo pradėti LIEPA (Lietuvių šneka valdomų paslaugų) darbai, stengiamasi, kad lietuvių šneka būtų aktyviai naudojama, tvirtai gyvuotų.
„Dirva, informatikos ir lietuvių filologijos moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai, projektui LIEPA pradėti buvo rengiama ne vieną dešimtį metų. Prie LIEPOS projekto prisidėjo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, Filologijos fakultetas, dirbta kartu su partneriais – Lietuvos edukologijos universitetu, Šiaulių universitetu, Lietuvių kalbos institutu, o darbai baigti per trejus metus – nuo 2013 m. iki 2015 m.
Ką gali LIEPA?
Paklaustas, kokias paslaugas atvėrė LIEPA projektas, L.Telksnys pirmiausia įvardijo penkias paslaugas, būtinas lietuvių šnekos valdomų paslaugų plėtrai:
Sukurtas ir lietuvių šnekos atpažinimo variklis – tai programinė įranga, atpažįstanti lietuvių šneką.
„Tai – elektroninis teksto skaitytuvas – programinė įranga, skaitanti lietuvišką elektroninį tekstą balsu. Taip pat interneto puslapių atidarymo balsu programinė įranga, kuri suteikia galimybes balso komandomis atverti interneto puslapius. Sukurtas ir lietuvių šnekos atpažinimo variklis – tai programinė įranga, atpažįstanti lietuvių šneką“, – paslaugas pristatė L. Telksnys, pridurdamas ir dar kelias – 113 valandų anotuotą lietuvių šnekos garsyną bei balso įrašų laboratoriją.
Galiausiai, LIEPA projekto metu sukurtos ir septynios būtent šneka valdomos paslaugos vartotojams:
- Tartuvas – paslauga, leidžianti išgirsti per internetą, kaip tarti lietuvių kalbos naujažodžius.
- Naršytuvas – paslauga, leidžianti naršyti internete, kompiuteriui duodant nurodymus komandomis balsu.
- Pažintuvas – paslauga, leidžianti ugdyti moksleivių ląstelės pažinimo įgūdžius naudojant balso komandas.
- Valdytuvas – paslauga, leidžianti valdyti kompiuterį balsu.
- Ieškotuvas – paslauga, leidžianti ugdyti moksleivių gebėjimus šneka ieškoti išteklių apie UNESCO kultūros paveldą pasaulyje.
- Pagalbininkas – paslauga, padedanti įvairių negalių turintiems žmonėms šnekantis su kompiuteriu plėtoti socialinius gebėjimus, savitvarką, savitarną, informacinių technologijų naudojimo įgūdžius.
Lietuvių šnekos sintezatorius akliesiems – su SAPI5 standartu suderinamas lietuvių šnekos sintezatorius, skaitantis balsu tai, kas rodoma kompiuterio ekrane.
Paslaugos atvėrė naujas galimybes
L. Telksnys neabejoja, kad sukurtos e. paslaugos vartotojams atvėrė galimybes – tiek moksleiviams, tiek suaugusiems, tiek neįgaliesiems.
Profesorius tikino, kad pavyzdžių, kur ir kaip buvo panaudotos šios paslaugos – ne vienas, ir jie labai įvairūs. Lietuvių šnekos paslaugos naudojamos aklųjų ir silpnaregių kompiuterių ekranuose rodomai grafinei informacijai klausyti, kai ji teikiama lietuviškai balsu. LIEPA naudojama ir Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų viešosiose bibliotekose sutrikimų turinčių vaikų socialinių įgūdžių ir lietuvių kalbos mokymui.
L. Telksnys džiaugėsi, kad atsiranda vis daugiau interneto svetainių, kurios gali „prabilti“ lietuviškai.
L. Telksnys džiaugėsi, kad atsiranda vis daugiau interneto svetainių, kurios gali „prabilti“ lietuviškai – tai, pavyzdžiui, laikraščiai „Lietuvos žinios“ ir „Ūkininko patarėjas“ straipsnių skaitymas balsu. Tekstų skaitymą balsu galima pasirinkti ir Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.
„Pasiektas ir papildomas, neplanuotas įdomus rezultatas. Projekto LIEPA sukurti lietuviški kompiuteriniai balsai buvo naudojami vokiečių, šveicarų ir lietuvių režisierių sukurtame moderniame teatro spektaklyje „Remote Vilnius“ („Nutolęs Vilnius“). Spektakliai vyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ 2014 ir 2015 metais“, – pasakojo L. Telksnys.
Tačiau pasaulyje, pasak profesoriaus, ir toliau sparčiai intensyvėja naujų šneka valdomų priemonių kūrimo ir gamybos darbai. Šnekos technologijos perkeliamos į judriąją terpę – išmaniuosius mobiliuosius telefonus, išmaniuosius daiktus.
Būtina judėti į priekį
Nors atlikta jau nemažai, L. Telksnys, įspėja, kad technologijos žengia itin sparčiai, todėl ir lietuvių kalba turi neatsilikti: „Deja, naujieji produktai ir paslaugos nepritaikyti lietuvių šnekai. Trūksta kelis tūkstančius lietuviškų žodžių atpažįstančių priemonių. Trūksta pakankamos apimties lietuvių šnekos garsynų.
Neturime lietuvių šnekamosios kalbos kompiuterinės gramatikos duomenų bazės – afiksyno. Kyla grėsmė, kad negalėsime dirbti, šnekėdami lietuviškai su modernia judriąja įranga: planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais mobiliaisiais telefonais, išmaniaisiais laikrodžiais ir daiktais, robotais.“
Būtent todėl, profesoriaus teigimu, privalu tęsti projekto LIEPA metu padarytus darbus. Jau dabar planuojama, panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, vykdyti antrąjį projekto LIEPA etapą.
Visi projekto LIEPA-2 produktai – paslaugos, infrastruktūrinių sprendimų platformos paslaugos, pasak L. Telksnio, bus laisvai ir nemokamai prieinami visiems norintiems jais naudotis ir plėtoti jų galimybes.
Projektas LIEPA-2 bus įgyvendinamas sąveikaujant su projektu SEMANTIKA-2 ir projektu „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“. Projekto LIEPA-2 rezultatams viešinti, kontaktų, grįžtamajam ryšiui su projektu besidominčiais palaikyti, vartotojams informuoti, kaip patogiau ir našiau naudoti lietuvių šneka valdomas paslaugas, bus naudojamos ir socialinių tinklų priemonės.
