Neseniai atliktas „TNS LT“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie eurą. Apklaustieji teigia, kad labiausiai jiems rūpi praktiniai euro įvedimo klausimai ir pasekmės šalies ekonomikai.
J.Rojaka komentavo partijos Tvarka ir teisingumas ketinimus siekti referendumo dėl euro įvedimo.
„Situacija yra tokia, kad mes už eurą praktiškai jau balsavome, kadangi šis punktas buvo įkalkuliuotas ir įskaičiuotas į tą referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Žinoma, nebuvo apibrėžta įvedimo data, bet iš esmės pasižadėjimą mes jau davėme. Praktiškai galime sakyti, kad referendumas jau įvyko ir tauta balsavo“, – sakė J.Rojaka.
Jai oponavęs V.Katkus teigė, kad nuo stojimo į ES atsirado naujų aplinkybių.
„Per tą laiką euro zonoje įvyko daug įvairių pasikeitimų. Atsirado toks dalykas kaip euro stabilizacijos fondas, į kurį mums pradžioje reikės įnešti 750 milijonų litų kaip stojamąjį kapitalą, ir užstatyti dar maždaug 5 milijardus litų iš Lietuvos vyriausybės biudžeto. Šitas naujasis fondas, kuris pradėjo veikti maždaug prieš metus, yra už mūsų stojimo sutarties ir už paties Mastrichto susitarimo ribų. Stojant į Europos Sąjungą mes pasižadėjome įsivesti eurą, bet tai, kad įsivedant eurą bus užstatyti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai, nebuvo jokios kalbos. Antras dalykas, referendumas Lietuvoje nesukurtų jokio precedento Europos Sąjungoje. Referendumai vyko ir Danijoje, ir Švedijoje. Skirtumas yra politikų galvose. Tiek Danijoje, tiek Švedijoje politikai nusprendė, kad referendumas yra reikalingas, nes euro įvedimas yra be galo svarbus įvykis, ir, mano galva, savo pasekmėmis jis yra žymiai sudėtingesnis, negu statyti, ar nestatyti atominę elektrinę. Dėl to pasakymo, kad mes jau prisiėmėme įsipareigojimą įsivesti eurą – manau, kad ne, neprisiėmėme", -
sakė V.Katkus.
Laidos įrašą galite rasti čia.
