Švedijoje – tradicinė pramoga, Lietuvoje – sunkiai įkandama
Daliai žmonių kino teatrai tampa nebeįkandama pramoga. Vienas bilietas į kiną kai kuriuose kino teatruose, esančiuose prekybos centruose, kainuoja 7 ar daugiau eurų. Vadinasi, nueiti keturių asmenų šeimai į filmą gali kainuoti apie 30 ar daugiau eurų. Jei vaikai užsimanys spragėsių – kaina gali perkopti ir 40 eurų. Kiek pigiau bilietai kainuoja Vilniaus kino teatruose „Pasaka“ bei „Skalvija“.
Panašios kainos didžiuosiuose kino teatruose ir kaimyninėje Latvijoje. Kaip LRT.lt teigė LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis, provincijoje vidutinė bilietų kaina yra 3–4 eurai, tačiau jei miestas gausiau lankomas turistų, bilieto į filmą kaina yra pora eurų didesnė. „Rygoje bilietas į kiną kainuoja 8–10 eurų, bet viskas gali priklausyti nuo filmo – jei naujas ir populiarus, bilietas kainuos keliais eurais daugiau“, – skaičiavo A.Vaikutis.
Be to, daug investuota į kino sales, tad žmonės patenkinti, nes gauna kokybę, už kurią sutinka mokėti daugiau, – teigė V.Meidutė-Strazdauskienė
Tuo metu LRT RADIJO korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad per paskutinius 20 metų Švedijoje kino bilietų kainos išaugo net 70 proc. „Nemažai apie tai rašyta prieš metus, kai praėjusių metų sausio 1-ąją PVM padidėjo nuo 6 iki 25 proc. Šiandien bilietas į kiną suaugusiam žmogui kainuoja nuo 120 iki 200 kronų (apie 12–20 eurų), priklausomai nuo kino populiarumo, didmiesčio, efektų ir patogumo. Bilietų kainos augo daugiau nei šalies infliacija. Jei sektumėme infliaciją nuo 1990-ųjų, šiandien bilietas turėtų kainuoti 88 kronas, o kainuoja 120 kronų“, – LRT.lt kalbėjo V.Meidutė-Strazdauskienė.
Vis dėlto, pasak korespondentės, švedų įprotis eiti į kiną nesikeičia nuo 1980-ųjų – jie eina noriai ir dažnai, tai siejama su socialiniu gyvenimu ir tradicinėmis pramogomis. 2017 m. kino sales Švedijoje aplankė 18 mln. žiūrovų. Vidutiniškai Švedijos gyventojas kine apsilanko 1,7 karto per metus.
„Kol yra tokia paklausa, tol nėra reikalo mažinti kainų. Be to, daug investuota į kino sales, tad žmonės patenkinti, nes gauna kokybę, už kurią sutinka mokėti daugiau. Apklausos rodo, kad sumažinus bilieto kainą daugiau kino teatrų lankytojų neatsirastų. Eiti į kiną Švedijoje vis dar yra santykinai pigi pramoga. Teatro ar koncertų bilietų kainos yra kelis kartus didesnės“, – teigė V.Meidutė-Strazdauskienė.
Suomijoje bilietas į kiną kainuoja 13–16 eurų, Vokietijoje – 12–13 eurų.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvoje kinas yra santykinai brangesnė pramoga nei Vakarų Europos valstybėse, tačiau iš dalies taip esą ir turėtų būti, nes mūsų pajamų lygis yra gerokai mažesnis, o ekonomika – ne tokia kaip Vakarų valstybėse.
„Mes kartais lyginamės, bet ne visuomet viskas palyginama. Kadangi pas mus konkurencijos nėra labai daug, pasiūlos – taip pat, tai ir kaina dažnai būna gana nemaža. Tuomet ir didelei daliai žmonių tokios paslaugos, pramogos yra neprieinamos. Bet čia yra mažiau pažengusios šalies požymis. Nereikia tikėtis, kad turint 2–3 kino teatrus bilietų kaina bus 2–3 eurai. Tada kino salėse būtų tiek žmonių, kad visi netilptų. Jei tai yra prioritetas, reikia ieškoti būdų, kaip dar pastatyti kelis kino teatrus, kad kaina šiek tiek sumažėtų“, – LRT.lt kalbėjo ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, ši rinka – gana koncentruota, joje žaidžiantys žaidėjai neįsileidžia konkurentų arba kaišioja pagalius į ratus.
„Žinoma, į konspiracijos teorijas veltis nereikia, tačiau pirmas bet kokių valstybės institucijų uždavinys turėtų būti konkurencijos užtikrinimas. Tačiau neretai valdžia nusprendžia pati kurti verslą, o ne rūpintis, kad būtų konkurencija. Jei jie dabar išgirstų, ką sakau, gal ir valstybinį kino teatrą sugalvotų įkurti ar apriboti kainas... Bet ekonomika funkcionuoja ne taip. Anksčiau „Romuvos“ ar „Lietuvos“ kino teatrų bilietai buvo pigesni, repertuaras – gal ne toks naujoviškas, pritaikytas masėms. Gal ir lengvatinėmis sąlygomis nuomojosi pastatus, jų būklė buvo gana prasta, mažos investicijos. Jei šie kino teatrai būtų buvę atnaujinti, gal irgi bilietų kaina būtų pakilusi“, – kalba ekonomistas.
Tiems, kam brangu, siūlo žiūrėti per televizorių
„Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis sako, kad didelę įtaką kainai daro investicijos.
„Atsimenate, kai Vilniuje buvo 17 kino teatrų po 1 kino salę? Kokia buvo projekcija, koks garsas ir t. t.? Dabar visame pasaulyje įvyko skaitmenizacija, kino juostų praktiškai nebėra, nors buvo manyta, kad jos bus iki 2017-ųjų. Taigi mums reikėjo pakeisti kino projektorius į skaitmeninius. Vieno jų kaina yra 250 tūkst. eurų. Tai – didžiulės investicijos, nors ir ilgalaikės. Nors pasaulis taip keičiasi, kad tų projekcijų reikia vis daugiau ir daugiau.
Jamesas Cameronas sukūrė 4K filmą su 36 pėdų per sekundę greičiais. Tad mums reikia pirkti priedą už 100 tūkst. eurų, kad bent viename ar dviejuose kino teatruose galėtume parodyti tokį filmą. Galvojant apie ateitį, kad tokių filmų dar bus sukurtas ne vienas, mums reikia tokios projekcijos. Skaičiuojame, kad išleisti pinigai atsipirks po 5–7 metų“, – aiškino D.Beržinis.
Nors didžiausia išlaidų dalis tenka modernizacijai, kino įrangai, pasak D.Beržinio, nemažai išlaidų sudaro brangstančios paslaugos – valymo, mokesčiai už šildymą ir pan. „Daugelis mūsų kino teatrų yra nuomojamose patalpose. Viskas kyla – BVP kyla, išleidžiami pinigai kasdienėms paslaugoms kyla...“ – vardijo D.Beržinis.
Pasak jo, bilietų kainos netrukdo žmonėms noriai lankyti kino sales – 2017 m. buvo parduota 2,9 mln. bilietų, nors buvo prognozuota jų parduoti mažiau – 2,6 mln. „Žiūrovų skaičius kasmet auga po 17–18 proc. Kai nebeturime nė vieno laisvo bilieto savaitgalį, ar [tai reiškia, kad] žmonėms – per brangu? Kam brangu – renkasi kitą pramogą, nevaikšto į kiną, o žiūri filmą per televiziją. Kam brangu važiuoti taksi, renkasi kitą transportą. Žiūrint į srautus, savaitgaliais pas mus perpildyta, nebeturime vietų, nes būna išpirkti visi bilietai. Tai brangu ar ne, jei išperka bilietus?“ – klausia „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas.
Nors didžiausia išlaidų dalis tenka modernizacijai, kino įrangai, pasak D.Beržinio, nemažai išlaidų sudaro brangstančios paslaugos – valymo, mokesčiai už šildymą ir pan.
D.Beržinis teigia, kad jų kino teatre bilietų kainos svyruoja nuo 4,5 iki 12 eurų: „Septynis eurus kainuoja paprastas bilietas. Jei esi vaikas, studentas, pensininkas, lojalus klientas – bilietas kainuos pigiau. Bilietų kainos vidurkis šiuo metu siekia apie 5,26 euro. Kaune turime salę su VIP kėdėmis, kur bilietai kainuoja 23 eurus. Ten bilietai išperkami pirmiausiai. Tai rodo, kad žmonėms per brangu ar kad jie nori kokybiškos pramogos, sutinka mokėti tą kainą?“
„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigia, kad didelę įtaką galutinei bilieto kainai turi patalpų nuoma – prekybos centruose ji esą yra labai brangi. „Taip pat svarbūs augantys atlyginimai, elektra, kiti mokesčiai. Galime kalbėti ir apie sezoniškumą – nuo rudens iki pavasario turime didžiausią lankytojų rautą, o vasarą ir net rugsėjo mėnesį jis būna mažiausias. Taigi tai, ką uždirbame per pusmetį, „suvalgome“ per tą ne sezono metą. Kino teatrai geriausiu atveju balansuoja tarp 5 ir 6 proc. pelno. Mokame 21 proc. PVM nuo bilieto kainos, yra ir 2 proc. mokestis LATGA už muziką, grojamą filme. Darbuotojai juk irgi tikisi aukštesnių atlyginimų. Auga ir minimali mėnesio alga (MMA), nors mes stengiamės mokėti daugiau nei MMA“, – aiškino R.Bilinskas.
„Multikino“ atstovas pripažįsta, kad bilietų kainos yra didokos, tačiau kino teatrai esą kariauja ir su „piratais“. „Esame vieni lauke kariai su „piratais“. Šią savaitę turim premjerą „Juodoji pantera“, tačiau šį filmą jau siunčiasi ir interneto vartotojai. Tai – nepažabojamas dalykas. Tai „kerta“ mums per pajamas. Jei filmas atsiranda labai anksti internete, filmo planuotos pajamos visiems kino teatrams krinta apie 30 proc.“ – skaičiuoja R.Bilinskas.
Nors kino bilietai kai kuriems žmonėms neįkandami, pasak R.Bilinsko, kino teatras taiko įvairias nuolaidas ir akcijas.
