„Jei šalis turėtų sveiko proto, patikimo rusiško kapitalo banko atėjimą inicijuotų pati Lietuva, – 15min.lt sakė A.Maldeikienė. – Tačiau tai turėtų būti labai rimtas bankas. Ne kokie nors neaiškūs antonovai.“
Ekonomistės įsitikinimu, Lietuvos verslininkams labai reikalingas bankas, turintis savo filialus visoje Rusijoje, kur jie galėtų atsidaryti sąskaitas ir lengviau atlikti pavedimus ar kitus veiksmus. „Esu girdėjusi iš verslininkų, kad jie „Snoro“ banką rinkdavosi todėl, kad jis kažkur turėjo savo filialą, daugiau ryšių su Rusija. Verslininkams to reikia. Verslui reikia, kad būtų išplėtota sistema. Švedų bankai Rusijos rinkoje nesispecializuoja. Natūralu, kad jie ten nėra paplitę“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Skirtumo neturėtų būti
Savo ruožtu finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, banko kapitalo kilmė neturėtų būti svarbi. „Tačiau Rusija ir kai kurios kitos Rytų valstybės yra tradicijų ar kultūros valstybės, kur tokie veiksniai gali būti svarbūs, – 15min.lt sakė finansų analitikas. – Mąstant teoriškai, tai gali būti vertinama kaip argumentas. Tačiau tik tam tikrų šalių atveju ar atžvilgiu.“
Banko kapitalo kilmė neturėtų būti svarbi, tačiau Rusija ir kai kurios kitos Rytų valstybės yra tradicijų ar kultūros valstybės, kur tokie veiksniai gali būti svarbūs.
S.Jakeliūnas įsitikinęs, kad kitose valstybėse toks klausimas nė nekiltų. Tarkime Olandijos verslininkai greičiausiai nė nesusimąstytų, ar bankas yra olandiško, belgiško ar vokiško kapitalo. „Mums patiems nelabai sekasi pasitikėti vieni kitais, todėl kyla netgi tokie klausimai. Taigi esame panašesni į tas šalis, kurioms svarbu kilmė, tradicijos, giminystė, bičiulystė, klanai ir panašūs dalykai“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Finansų analitikas Liutauras Armanavičius įsitikinęs, kad banko kapitalo kilmė labai mažai ką lemia ar keičia. „Jei lietuvių verslininkai nori vystyti verslą Rusijoje, ten yra nemažai bankų, galinčių finansuoti jų veiklą, atlikti reikalingas paslaugas ir pan. Tie bankai taip pat puikiai supranta, kaip jų šalyje viskas vyksta, – 15min.lt sakė L.Armanavičius. – Todėl nemanau, kad rusiško kapitalo banko turėjimas Lietuvoje būtų privalumas.“
Finansų analitikas pažymėjo nesąs tikras, kuo rusiško kapitalo bankas padėtų šalies verslininkams. Nepaisant to, kad yra nemažai rusiško kapitalo ir kad laikai šiam kapitalui yra geri ir kad rusiškas bankas, galbūt, lengviau finansuotų tam tikrus projektus, tai yra besikeičiantis dalykas. Pasikeitus laikams, rusiško kapitalo bankas nebebūtų toks geras ir reikalingas.
„Turėjome rusiško kapitalo banką Lietuvoje, nelabai jis padėjo. Dabar jis jau tapo lietuviško valstybinio kapitalo banku ir, tikriausiai, neilgam“, – sakė L.Armanavičius.
Kaip parodė 2008-ųjų finansų krizė, skandinavų bankai nėra labai tolerantiški Lietuvos verslui.
Finansų analitiko Gintaro Rutkausko nuomone, kai kuriems verslininkams rusiško kapitalo bankai gali būti reikalingi, bet kartais tik todėl, kad jų praktika yra „truputį kitokia“. „Iš dalies gal ir taip, tačiau todėl, kad tie verslininkai paprastai turi truputį kitokią praktiką. Tik todėl. Bet tuomet jiems reikalingas bankas būtų panašus į „Snoro“ banką“, – svarstė G.Rutkauskas.
Svarbiausia – patikimumas
Vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pritarė nemanantis, kad banko kapitalo kilmė palengvina verslininkų veiklą. „Mums reikalingi stabilūs, efektyviai veikiantys, patrauklius tarifus turintys ir pakankamai lanksčiai į verslą žiūrintys bei jį kredituojantys bankai, – 15min.lt sakė A.Kondrusevičius. – Kokio jie bus kapitalo, mums nesvarbu.“
Asociacijos prezidentas apgailestavo, kad Lietuvoje bankų rinkos tendencijos panašėja į draudimo bendrovių tendencijas, t.y. lietuviško kapitalo ar nepriklausomo kapitalo bankų vis mažėja. „Tai mus šiek tiek neramina. Kaip parodė 2008-ųjų finansų krizė, skandinavų bankai nėra labai tolerantiški Lietuvos verslui. Neturėti nacionalinių bankų yra pavojinga valstybei, ypač tokiai mažai kaip mūsų.“
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vadovas Povilas Vasiliauskas 15min.lt sakė, kad šiandien ne taip svarbu, kokia nacionalinė vėliava yra už banko. „Žymiai svarbiau, kaip tas bankas dirba ir ar laikosi taisyklių, kurios sukeltų įmonių ir gyventojų pasitikėjimą. Iš esmės bankų verslas yra pasitikėjimo verslas. Visai nesvarbu, kokia valstybė stovi už kapitalo, kur kas svarbiau asmenys ir kaip tas bankas dirba. Savo klientams patariame pirmiausia pasidomėti bankų kapitalu, tuomet ir pasirinkti. Jei kas klausia mano patarimų, visada siūlau konservatyvesnių krypčių bankus“, – sakė P.Vasiliauskas.
