Ar pavyks ECB pagaliau užbaigti nuo 2008 metų Europoje besitęsiančią krizę?

Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė apie kiekybinio skatinimo (QE) programą. Svarbiausias klausimas šiuo metu yra tai, ar Vokietija suteiks ECB laisvę manevruoti, kuri reikalinga, norint vykdyti drąsią monetarinę politiką, Davoso forumo svetainėje rašo profesorius Jeffrey D.Sachsas.
Kongresų centras Davose
Kongresų centras Davose / AFP/„Scanpix“ nuotr.

QE negali paskatinti ilgalaikio augimo, tačiau gali prisidėti prie dar nuo 2008 metų euro zoną kankinančios krizės pabaigos. Rinkos jau rodo pasitikėjimą, taip pat būdamos tiesioginiais šaltiniais, per kuriuos monetarinė politika gali paskatinti investicijas ir vartojimą.

Kai kurie analitikai, tokie kaip Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas ar buvęs JAV iždo sekretorius Larry Summersas, dvejoja, ar QE pasiteisins. Kaip neseniai pažymėjo P.Krugmanas, defliacijos sūkuriai žemyn tempia pasaulio ekonomiką, ir krentančios kainos sukelia neišvengiamą paklausos sumažėjimą. Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai sumažino ekonomikos augimo prognozes.

Pesimistai kalba, kad pasaulio ekonomika kenčia nuo neįveikiamos paklausos trūkumo, ir tai skatina sąstingį. Į monetarinę politiką žvelgiama kaip į neefektyvią. Bazinių palūkanų normoms laikantis ties nuliu, centriniai bankai, sakoma, yra bejėgiai prieš defliacijos sūkurius, ir ekonomikos įstrigo likvidumo spąstuose. Tokiu atveju paklausos trūkumas maitina pats save, stumdamas kainas žemyn ir toliau mažindamas paklausą.

Profesoriaus teigimu, pesimistai perdeda defliacijos riziką, štai kodėl jų naujausios prognozės yra netikslios. Pavyzdžiui, jie nesugebėjo numatyti JAV ir Didžiosios Britanijos atsitiesimo – augimas ten paspartėjo, nedarbas krito ir netgi deficitai sumažėjo. Nenustačius tikslių 2008 metų krizės priežasčių, negalima rasti ir tinkamų būdų dabartinei situacijai spręsti.

Pesimistai tiki, kad valios investuoti beveik nebėra. Esant žemoms palūkanų normoms, laikantis pesimistinio požiūrio, investicijų lygis išliks žemas, taigi ir paklausa bus nepakankama. Defliacija bus dar didesnė ir tik dideli fiskaliniai deficitai sugebės užpildyti skyles.

Tačiau 2008 metų krizės priežastys buvo ne tokios abstrakčios, todėl ir dabartiniai sprendimai turi būti konkretesni, nukreipti į specifines problemas. Didelis nekilnojamojo turto burbulas buvo 2008 metų krizės pranašas skaudžiausiai nuo jos nukentėjusiose šalyse – JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Kaip Friedrichas Hayekas įspėjo praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, netinkamų investicijų proceso pasekmėms išspręsti reikia laiko.

Tačiau dar labiau destruktyvus nei NT burbulas buvo finansinė panika, kuri užgriuvo kapitalų rinkas visame pasaulyje po to, kai žlugo „Lehman Brothers”. JAV sprendimas leisti bankui bankrutuoti buvo siaubingai blogas sprendimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Lehman Brothers“
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Lehman Brothers“

Netinkamai pasielgęs JAV centrinis bankas vėliau pasitaisė – užtvindė rinkas likvidumu, siekdamas sumažinti paniką. Taip padarė ir Anglijos centrinis bankas, tik jo reakcija buvo lėtesnė.

Lėčiausiai reagavo Japonijos centrinis bankas ir ECB, ilgą laikę delsę pradėti tiek QE, tiek kitas likvidumo programas. Prireikė, kad pasikeistų abiejų bankų vadovai, kad būtų imtasi tinkamos pinigų politikos.

Geros naujienos yra tos, kad monetarinė politika veikia. QE didina aktyvų kainas, mažina ilgalaikes palūkanas, nuvertina valiutas, palengvina kreditavimą net tada, kai palūkanų normos yra artimos nuliui.

Aišku, mes turėtume nenuvertinti už politiką atsakingų žmonių galimybės blogą situaciją dar pabloginti.

Pagrindiniams pasaulio centriniams bankams renkantis ekspansionistinę pinigų politiką, naftos kainoms krentant, informacijos revoliucijai skatinant investicijas, augimo prognozės šiems metams yra kur kas geresnės nei prognozuoja optimistai. Pelnai auga, verslininkai planuoja investicijas, JAV ir Europoje investuojama į infrastruktūrą.

Jeigu trūksta privačių investicijų, tai dėl to kaltas tikrai ne gerų projektų trūkumas. Tą lemia politikos neaiškumas. Europos Komisijos prezidento Jeano-Claude'o Junckerio planas yra finansuoti ilgalaikes investicijas Europoje, žaidžiant palyginti nedidelėmis viešųjų pinigų sumomis, kad galima būtų pritraukti privatų kapitalą. Tai yra žingsnis reikiama kryptimi.

Aišku, mes turėtume nenuvertinti už politiką atsakingų žmonių galimybės blogą situaciją dar pabloginti. Tačiau didžiausios grėsmės ūkio augimui šiemet yra neišspręsta Graikijos krizė, karas Ukrainoje, suirutė Artimuosiuose Rytuose ir daugiau geopolitinių faktorių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis