Apie skolose skendinčią Graikiją ir galimus šios krizės sprendimus – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo nariu, ekonomistu Kęstučiu Glavecku ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.
– Graikija pirmadienį pateikė savo planą, su kuriuo, kaip pranešama, dorai susipažinti nespėjo net ES institucijos, jau nekalbant apie finansų ministrus ar euro zonos valstybių lyderius. Mūsų šaltinių teigimu, Graikija siūlo padidinti pelno mokestį, įvesti vadinamą solidarumo mokestį uždirbantiems daugiau nei 30 tūkst. eurų per metus, 200 mln. eurų, t.y. mažiau nei 5 proc., sumažinti išlaidas gynybai, šiek tiek sumažinti pensijas tiems, kas į pensiją išeina anksčiau laiko. Panašu, kad tai ir viskas. Kaip jums tokie planai, pone Glaveckai?
– Žinant esantį skolų mastą ir ekonomikos mastą, tai šis planas gali sutaupyti kelis milijardus eurų, bet jokiu būdu ne tokias sumas, kurias vien tik už procentus reikia grąžinti – 27 mlrd. eurų jau šiemet. Manau, jeigu dar pridėsime tas priemones, kurias Graikija priėmė per pastaruosius metus – nekilnojamojo turto, finansinių transakcijų apmokestinimą, elektros tarifo padidinimą – visa tai davė ekonominį efektą, tačiau vis tiek Graikija kol kas gali tik egzistuoti. Tokiomis sąlygomis šalis egzistuoja, bet apie skolų grąžinimą negali galvoti. Jeigu rimtai žiūrėtume į išlaidas, tai visi puikiai žinome, kad graikų pensijos yra 3 kartus didesnės negu Lietuvoje, nors BVP vienam gyventojui Lietuvoje pagal perkamąją galią yra labai panašus kaip Graikijoje. Vidutinis darbo užmokestis pas mus taip pat beveik 2 kartus mažesnis. Kitaip tariant, Graikijos ekonomika dar išliko gana išlaidi. O tai, kas dabar priimta, tai yra toks atsikalbinėjimas.
Jeigu rimtai žiūrėtume į išlaidas, tai visi puikiai žinome, kad graikų pensijos yra 3 kartus didesnės negu Lietuvoje, nors BVP vienam gyventojui Lietuvoje pagal perkamąją galią yra labai panašus kaip Graikijoje. Vidutinis darbo užmokestis pas mus taip pat beveik 2 kartus mažesnis.
Mano supratimu, tai yra politinis klausimas, o politinis klausimas bus sprendžiamas teigiamai – Graikija turėtų likti euro zonoje. Kitaip tariant, laivas bus laikomas „priskendęs“, bet jokiu būdu ne nuskendęs – gelbėjimo ratą ES tikrai numes. Kita vertus, vienas pagrindinių euro zonos siekių visada buvo solidarumas, tačiau dabar matomas priešingas efektas – visos šalys mato, kad graikai netaupo ir leidžia labai daug pinigų, o visi kiti turi už juos mokėti. Yra, žinoma, kita medalio pusė. Graikija sako – mums skolino Vokietijos bankai, skolino visi, mums siūlė tuos pinigus, tai mes juos ir ėmėm. Žinote seną principą: jeigu skoliniesi 1 000 dolerių – tai tavo problema, jeigu milijoną – tai jau banko problema.
– Pone Nausėda, kaip jūs manote, kokius įsipareigojimus Graikija turėtų prisiimti?
– Matyt, kad šių sprendimų, kuriuos Graikija dabar pasiūlė, nepakanka. Visą laiką buvo kalbama apie visų pensijų sumažinimą, nes tai padėtų pasiekti didesnį efektą. Kalbama apie PVM padidinimą būtiniausiems energijos ištekliams. Tai, žinoma, pakeltų kainas, tačiau taip pat būtų apčiuopiamesnis fiskalinis šaltinis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad reikalaujama fiskalinį perteklių pasiekti ne per kažkokius konkrečius metus, o iki 2018-ųjų ir vėlesnių metų. Vadinasi, stengiamasi sudaryti visas įmanomas sąlygas padėti Graikija tą skolą grąžinti. Nors šis klausimas ir yra politinis, jis bet kuriuo atveju turės ir ekonominių pasekmių. Žinoma, galima kišti galvą į smėlį ir vėl suteikti kokią nors finansinę paramą, bet visi suprantame, kad tai bus iki karto, kai vėl išryškės tos pačios problemos ir vėl reikės tas paskolas pratęsinėti. Klausimas, ar iš viso tos paskolos bus grąžintos. Graikija ekonomikos principams nusižengė dar labai seniai – iš esmės jau tada, kai pateko į euro zoną.
