Šiuo metu mėsos, mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, pomidorų, bulvių, agurkų apskaitos žurnalai yra popierininiai, pildomi ranka.
Minėtų žurnalų pildyti nereikia asmenims, kurie naudoja kasos aparatus bei tiems, kurie prekiauja maisto arba žemės ūkio produktais, užaugintais savo ūkiuose.
Vyriausybė pernai atnaujino diskusijas dėl prekyvietėse prekiaujamos mėsos ir jos produktų apskaitos žurnalų elektronizavimo. Bendras mėsos sektoriaus šešėlis, manoma, Lietuvoje siekia apie 151 mln. eurų.
Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas tai ir aptarė, sukvietęs ir prekeivius.
Siūlymą kritikuoja
Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius skundėsi, kad kai buvo parengtas projektas, trūko bendravimo su turgaviečių atstovais.
„Mes nebuvome niekur kviesti. Su mumis nebuvo kalbama. Jokio dialogo. Mes buvome apskritai ignoruojami. Čia lyg iš giedro dangaus nukrito“, – sakė jis.
V.Butkevičius aiškino, kad turėtų būti atsisakyta prievolės turgavietėms taikyti centralizuotą apskaitos turgaviečių sistemą
„Žmonės čia prekiaujantys vos galą su galu suduria. Kviečiu visus Seimo narius atvažiuoti į provinciją, galime padaryti ekskursiją, pamatysite pustuštes turgavietes, mėsos paviljonuose – galybė tuščių šaldytuvų, tragiška situacija. Kai kurios turgavietės vos galą su galu suduria. Tokia realybė“, – kalbėjo V.Butkevičius.
Pasak jo, šešėlis egzistuoja kitoje vietoje.
„Pasižiūrėkime, kas darosi aplink kiekvieną turgavietę. Prie Kalvarijų, Halės turgaviečių pilna žmonių aplinkui, prekyba vyksta ant gatvės, iš garažų, elektroninėj erdvėj“, – dėmesį atkreipė V.Butkevičius.
Prie Kalvarijų, Halės turgaviečių pilna žmonių aplinkui, prekyba vyksta ant gatvės, iš garažų, elektroninėj erdvėj, – sakė V.Butkevičius.
Skaitmenizavimas – problema senjorams?
Be to, jis išskyrė, kad prekiautojams turguose skaitmeninių žurnalų pildymas sukels daug problemų. Esą prekeiviams reikėtų skirti daugiau laiko suvesti duomenis, tai reiškia, kad anksčiau atvykti į darbą ir vėliau išvykti.
„Reikia suvesti bobutėms, senoliams, kurie dar užsidirba, į kompiuteriuką kažkokius tuos duomenis, tai yra poros valandų darbas“, – apie nepriimtiną techniką kalbėjo V.Butkevičius.
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos vadovė Nijolė Uinskienė kritikavo projektą ir antrino, kad vyresni prekeiviai susidurs su problemomis.
„Taryba nepritaria tokia projektui dėl to, kad jis yra nesavalaikis, mes žinome, kad turgavietėse šiandien tikrai dirba gana garbino amžiaus daug žmonių, su verslo liudijimais, tai būtų pirma problema. (...) Turėtų specialistai važiuoti ir padėti žmonėms tą sistemą įvaldyti. Ar mes turime tiek resursų?“, – klausė ji.
Jos teigimu, ši naujovė būtų didelis apsunkinimas ir mažinti šešėlio nepadėtų. Ji siūlė žmonėms, stovintiems už turgaviečių, sudaryti galimybę prekiauti turguose.
Siekia sumažinti šešėlį
Finansų ministerijos atstovas Redas Zelba kalbėjo, kad šešėlinė ekonomika valstybei visada buvo problema, su kuria kovojama.
2018 metais buvo inicijuotas paketas priemonių, nukreiptas prieš šešėlinę ekonomiką, dėmesys sutelktas į 4 rizikingiausius sektorius: statybos sektorių, keleivių pavėžimo sektorių, prekybos naudotais automobiliais ir prekyba mėsos produktais turgavietėse.
„Šiais metais suplanuota surinkti iš šešėlio apie 220 mln. eurų“, – prognozavo R.Zelba.
Tačiau kaip tai palies konkrečiai turgaviečių sektorių ir kiek milijonų bus ištraukta iš šio sektoriaus, neaišku.
VMI atstovas Rolandas Puncevičius pristatė VMI atliktų stebėjimų rezultatus.
„Nustatėme, kad kovo-balandžio mėnesiais 64 proc. prekiautojų neapskaitė vidutiniškai 56 proc. pajamų. Birželį 61 proc. turgaus prekiautojų vidutiniškai neapskaitė apie 51 proc. savo gautų pajamų“, – vardijo R.Puncevičius.
Nustatėme, kad kovo-balandžio mėnesiais 64 proc. prekiautojų neapskaitė vidutiniškai 56 proc. pajamų, – sakė R.Puncevičius.
