Nuo 2015 metų, kada litą pakeitė euras, vidutinis atlyginimas neto augo net 2,2 karto. Gyvybės draudimo bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų būtinosioms išlaidoms atiduoda iki 60 proc. savo pajamų, o visa kita lieka drabužiams, avalynei bei laisvalaikiui.
Šalies gyventojų nuomonės tyrimas atspindi namų ūkių elgesį su gaunamomis pajamomis – per vasarą net 58 proc. respondentų išlaidavo naujiems drabužiams ar avalynei, 48 proc. – laisvalaikiui ar kelionėms, 36 proc. – kosmetikai ar grožio procedūroms. Tačiau pasidomėjus, kam prioriteto tvarka būtų skiriamos lėšos turint papildomų pajamų, 54 proc. respondentų nurodė, kad santaupoms.
„Per keletą pastarųjų metų lietuviai žvelgė į akis pavojingam virusui, vėliau daugelį emociškai paveikė Ukrainoje vykstantis karas ir nežinomybė dėl savo pačių saugumo. Šiuo metu vis dar susiduriama su skaudžiais ir ne vieną paliečiančiais įvykiais. Tokie patyrimai priverčia susimąstyti ir imtis tam tikrų veiksmų: vieni taupo, tikėdamiesi susikurti finansinę pagalvę, kiti – po būtinųjų išlaidų likusias lėšas nusprendžia investuoti, treti mėgaujasi gyvenimiškais malonumais. Net trečioje vietoje, po šeimos ir sveikatos, tyrimo dalyviai kaip vieną didžiausių gyvenimo vertybių nurodė materialinę gerovę“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Edita Majerienė.
Visuomenės apklausa atskleidė, kad 29 proc. lietuvių būtinosioms išlaidoms skiria nuo 61 iki 100 proc. savo pajamų. Didžioji dalis, 53 proc., tokioms išlaidoms kaip komunaliniai mokesčiai, būsto nuoma, paskola, maistas, transportas, medikamentai skiria 31-60 proc. savo lėšų. Iki 30 proc. namų ūkio pajamų būtinosioms išlaidoms padengti skiria 18 proc. gyventojų.
Vis dėlto, žvelgiant į vis dar vyraujančią nežinomybę bei ekonominę situaciją šalyje, E. Majerienė įvardija, kad palikti nemažą dalį savo namų ūkio pajamų „pyrago“ nebūtinosioms išlaidoms, tokioms kaip drabužių spintos atnaujinimas, vejantis greitąsias madas, ar įvairios grožio procedūros – nėra itin tvaru. Anot jos, jei bent maža šio „pyrago“ dalis būtų investuojama į asmeninę ar šeimos gerovę bei saugumą, nežinomybės aspektas gerokai sumažėtų.
„Tyrimas rodo, kad savo ar šeimos finansinės ateities užtikrinimo būdu daugiausiai respondentų laiko taupymą (62 proc.), 32 proc. nurodė, kad stabilią finansinę ateitį susikuria per materialinius patogumus, o vos 25 proc. skiria dalį lėšų apdrausdami savo bei artimųjų gyvybes, nors ir pastebime, kad pastarasis rodiklis auga. Nenumatytų aplinkybių atvejais, būtent pastarasis variantas lieka viena saugiausių opcijų, kadangi lėšos skiriamos tikslingam finansinės padėties išlaikymui ir saugios zonos sukūrimui. Visgi, kad ir koks didelis informacijos srautas mus pasiektų kasdien, nemaža dalis lietuvių, turinčių atliekamų lėšų, nežino kaip tikslingai jas panaudoti.
Pasirenkant lūkesčius bei esamą finansinę būklę atitinkantį investavimo sprendimą, galima ne tik išlaikyti panašų materialinių patogumų lygį, bet tuo pačiu užtikrinti finansinį saugumą užklupus sunkiai ligai, įvykus nelaimingam atsitikimui, tapus nedarbingu ir kitais sudėtingais atvejais, kai pirmiausia pagalvojama ar esu pasirūpinęs draudimu ir kaupimu apsaugant save savo šeimą“, – įžvalgomis dalijasi ekspertė ir pažymi, kad per 2022 metus, investicinio gyvybės draudimo įmokos augo beveik 9 proc., o sveikatos draudimo – daugiau nei 11 proc.
