Iš 50 eurų lieka tik 5 eurai?
Įrašu, kuriame retoriškai klausiama „kam visur mokėti grynaisiais, o ne banko kortele?“, neseniai pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja.
Jame išsamiai paaiškinta, kodėl grynieji esą pranašesni už plastikines korteles: „Turiu kišenėje 50 € banknotą ir einu su antra puse į restoraną ir sumoku už vakarienę.
Restorano savininkas panaudoja šiuos 50 eurų sąskaitai automobilių plovykloje apmokėti. Automobilių plovyklos savininkas sumoka už kirpimą pas savo kirpėją. Šiuos 50 € kirpėja naudoja prekybcentrio kasai.
Po neriboto skaičiaus mokėjimų mano 50 eurų banknotas išlieka ta pačia pinigine reikšme. Jis atliko savo paskirtį visiems, kurie jį naudojo kaip mokėjimą, niekur nekilo problemų, o ir bankas ar didysis viską sekantis brolis nesikišo į procesą.“
Tuomet perteikta ta pati pinigų judėjimo, tik mokant ne grynaisiais, seka: „Einu į restoraną ir skaitmeniniu būdu atsiskaitau banko kortele.
Mano skaitmeninio mokėjimo kaina susideda iš sąskaitos restorano savininkui ir skaitmeninio sandorio aptarnavimo išlaidų. Procentais yra vidutiniškai 2,5 proc. nuo sumos, o tai sudaro 1,25 € už kiekvieną tolesnę mokėjimo operaciją (kortelių skaitytuvai, ryšys ir kita bankinė infrastruktūra).
(Tai reiškia, kad kiekviena sekanti mokėjimo operacija kainuoja 1,25 €).
Gavęs daug banknotų, turės juos perskaičiuoti ir tam skirti savo arba darbuotojo laiko, kurio metu neatliks kitų darbų, pvz., negamins patiekalų, nepilstys gėrimų.
Tokios pat išlaidos taikomos ir tada, kai restorano savininkas iš manęs uždirbtais pinigais apmoka sąskaitą skaitmeniniu būdu automobilių plovykloje, plovyklos savininkas sumoka kirpykloje, eina sekantys mokėjimai ir t.t.
Taip pat skaitykite: Visuomenė be grynųjų: Lietuvoje daugėja vietų, kur banknotai nepriimami
Todėl po pirmųjų 36 sandorių iš tų 50 € vertės lieka tik 5 €, o likę 45 € tapo banko nuosavybe…“
Įraše dar atkreiptas dėmesys, kad debeto kortelės aptarnavimas kas mėnesį vidutiniškai siekia 2,25 €, „todėl jūsų 50 € po mėnesio taupymo vertas tik 47,75 €“.
„Tai su kokiu šešėliu čia kovojama? Šešėlis yra priedanga bankui susirinkti daugiau pinigų. O didžiajam broliui surinkt visą info apie jus“, – galiausiai apibendrinta.
Grynųjų „priežiūros“ kaina – laikas
Šie išvedžiojimai klaidina. „Pateiktas pavyzdys neatspindi realios situacijos, todėl, remiantis nedidele mokėjimų grandinės dalimi ir ją dauginant, padaromos nepagrįstos išvados“, – taip aprašytą situaciją įvertino tuomet Lietuvos banko (LB) Rinkos infrastruktūros departamento direktoriaus pareigas laikinai ėjęs Tomas Karpavičius.
Jis šią situaciją portalui 15min jau yra komentavęs anksčiau. Pašnekovo žodžiais, restorano savininkas per dieną gaus ne vieną banknotą ir privalės patikrinti kiekvieno tikrumą. Gavęs daug banknotų, turės juos perskaičiuoti ir tam skirti savo arba darbuotojo laiko, kurio metu neatliks kitų darbų, pvz., negamins patiekalų, nepilstys gėrimų.
Banknotai plauks diena iš dienos ir savininkas turės juos saugoti pats arba patikėti saugoti kažkam kitam. Vis tik greičiausiai veš į banką pats (vėl gaištamas jo arba darbuotojo laikas) arba pirks įmonės, kuri inkasuos grynus pinigus ir įneš į banko sąskaitą, paslaugas. Tai irgi reiškia sąnaudas.
„Taip, restorano savininkas gali mokėti grynaisiais už automobilio plovimą, bet tai, matyt, nėra pagrindinės jo išlaidos, – aiškino LB atstovas. – Daug svarbesni bus mokėjimai tiekėjams už produktus, už komunalines paslaugas, mokesčiai ir pan.
Taip pat skaitykite: Nebepatinka banko kortelės: klaidingai aiškina, kad mokėti grynaisiais nekainuoja
Norėdamas atsiskaityti grynaisiais jis arba tai darys prekių atvežimo metu, arba turės vykti pas tiekėjus, paslaugų teikėjus ir pan. Tam verslininkas taip pat turės skirti laiko, naudotis automobiliu ir mokėti už jį. Tą gali atlikti ir pasamdytas darbuotojas, tačiau šiam reikės mokėti atlyginimą.
Naudodamas vien grynuosius verslininkas turės pats atlikti papildomų veiksmų, samdyti papildomų žmonių, pirkti paslaugų, skirtų saugoti pinigus, pervežti juos į bankų skyrius įnešimui į sąskaitą, bankuose mokėti už įnešimo į sąskaitą paslaugą.
Daugelį mokėjimų galima atlikti pavedimais per internetinę bankininkystę, kuri dažnai padeda sutaupyti laiko. Atsiskaitymų mokėjimo kortele priėmimas mažina verslo poreikį įnešti grynuosius į sąskaitą.
Taigi naudodamas vien grynuosius verslininkas turės pats atlikti papildomų veiksmų, samdyti papildomų žmonių, pirkti paslaugų, skirtų saugoti pinigus, pervežti juos į bankų skyrius įnešimui į sąskaitą, bankuose mokėti už įnešimo į sąskaitą paslaugą.
Lieka rizika prarasti pinigus: vagystė, padirbti pinigai, fizinis praradimas dėl gaisro ar pan., arba išlaidos įsigyjant atitinkamą draudimą.
Taip pat verta pažymėti, kad grynųjų pinigų pasiėmimas iš sąskaitos sukuria papildomų sąnaudų ir pirkėjams.“
Mokėti ne grynaisiais galima ir dykai
Kalbant apie mokėjimo būdų – grynaisiais ir negrynaisiais – visą kainą visuomenei – vadinamąsias socialines sąnaudas, anot T.Karpavičiaus, svarbu turėti omeny visą mokėjimų grandinę ir visas susijusias išlaidas, neišskiriant vienos nedidelės mokėjimų grandinės dalies.
Mokėjimo paslaugų vartotojai dažnai vertina tik savo tiesiogiai patiriamas išlaidas, o tai neatspindi visos mokėjimo priemonės kainos.
Likusios sąnaudos padengiamos netiesiogiai perkeliant jas į kitas paslaugas. Socialinės sąnaudos paprastai vertinamos procentais nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai rodo įvairius rezultatus, tačiau tendencija tokia, kad, kuo daugiau mokėjimų atliekama negrynaisiais pinigais, tuo mažiau visuomenė patiria socialinių sąnaudų.
Lieka rizika prarasti pinigus: vagystė, padirbti pinigai, fizinis praradimas dėl gaisro ar pan., arba išlaidos įsigyjant atitinkamą draudimą.
T.Karpavičiaus teigimu, elektroninių mokėjimų išpopuliarėjimo įtaką rodo Danijos ir Portugalijos pavyzdžiai. Danijoje 2009 m. visų mokėjimų (grynaisiais ir negrynaisiais) socialinės sąnaudos sudarė 0,96 proc. BVP, o 2016 m. – 0,53 proc. Portugalijoje nuo 2009 m. iki 2017 m. visų mokėjimų socialinės sąnaudos sumažėjo nuo 1,38 proc. BVP iki 0,99 proc.
Be to, kuo didesnė dalis mokėjimų atliekama ne grynaisiais, tuo jie tampa santykinai pigesni. Jie leidžia sumažinti administracines ir lėšų saugojimo sąnaudas, suteikia papildomų galimybių verslui.
Atsiskaitymas kortele yra viena iš pinigų priėmimo alternatyvų verslui. Lietuvoje bankų siūlomi šios paslaugos įkainiai siekia 0,85-0,95 proc. nuo sumokėtos sumos, juos padengia prekybininkas. Dar prisideda skaitytuvo nuomos arba įsigijimo sąnaudos.
Didesni prekybininkai, priimantys daug mokėjimų kortelėmis, esą neretai sutaria su bankais mažesnius kortelių priėmimo įkainius.
Rinkoje siūloma ir alternatyva – elektroniniai mokėjimo pavedimai, kurie kainuoja pigiau. Kitaip tariant, pasirinkus mokėjimo krepšelius, dažniausiai papildomai už juos nereikia mokėti nei gyventojui, nei verslui.
Labai smulkus verslas ar fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla, kuriems nereikia vienu metu priimti daug mokėjimų iš skirtingų klientų (dažniausiai teikiantys paslaugas), gali priimti mokėjimus pavedimais. Lietuvoje siūlomi momentiniai mokėjimo pavedimai, kai lėšos į gavėjo sąskaitą įskaitomos nedelsiant visą parą visus metus.
Didieji bankai suteikia ir galimybę mokėjimą inicijuoti pagal telefono numerį. Šiuo atveju mokėjimų grandinėje tiesioginių sąnaudų, priklausančių nuo mokėjimo operacijų skaičiaus, nepatiria nei verslas, nei gyventojai.
Taip pat skaitykite: Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui ne grynaisiais pinigais
„Žinoma, būna įvairių situacijų ir kiekvienu atveju mokėtojas pasirenka jam priimtiniausią mokėjimo būdą, atsižvelgdamas į savo poreikius ir patiriamas sąnaudas. Svarbiausia, kad būtų sudarytos pasirinkimo galimybės“, – apibendino T.Karpavičius.
15min verdiktas: iš dalies melas. Įraše klaidingai teigiama, kad mokėjimas kortele garantuoja didesnes pajamas bankams, o mokant grynaisiais visa suma išlieka apyvartoje. Ši prielaida daroma remiantis nedidele pinigų judėjimo grandinės dalimi. Mokėjimai kortele gali būti nebrangūs, o grynieji – ne tik suryti daug verslininkų ir darbuotojų laiko, bet ir pareikalauti papildomų sąnaudų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
