Paaiškėjo, kad dizainą vertinančių įmonių vertė per dešimtmetį išaugo net dvigubai daugiau (228 proc.) nei S&P 500. Kaip prie to galėjo prisidėti dizainas?
Ne tik estetika, bet ir pranašumas
„Geras dizainas padeda paversti produktus ir paslaugas estetiškai patraukliais, lengviau naudojamais ir aktualesniais pasaulyje, kuris taip sparčiai keičiasi. <...> Nėra abejonių, kad šis veiksnys prisideda prie kompanijų augimo ir atsispindi jų akcijų kainoje“, − geresnį dizainu besirūpinančių bendrovių pasirodymą eksperimente paaiškino Dizaino vadybos institutas.
Svarbu pažymėti, kad tarp šių įmonių pateko labai skirtingų sektorių atstovės: „Nike“ (sportinė avalynė), IBM (informacinės technologijos), „Ford“ (automobilių pramonė), „Coca Cola“ (gaivieji gėrimai), „Starbucks“ (kavinių tinklas) ir kt. Iš esmės jas vienija tik tai, kad šios įmonės dizainui skiria santykinai daugiau išteklių ir investicijų nei kitos didžiosios kompanijos.
Eksperimento rezultatai dar kartą atkreipė dėmesį į jau ne vienerius metus stebimą globalią tendenciją: įmonės iš įvairių verslo sričių aktyviau investuoja į dizainą, kuris vis labiau suvokiamas kaip kertinis šiuolaikinio verslo elementas, padedantis kurti apčiuopiamą konkurencinį pranašumą.
Įmonės iš įvairių verslo sričių aktyviau investuoja į dizainą, kuris vis labiau suvokiamas kaip kertinis šiuolaikinio verslo elementas, padedantis kurti apčiuopiamą konkurencinį pranašumą.
Dizainas užkariauja net IT
Tai patvirtina garsių verslo kompanijų iš pažiūros neįprasti strateginiai sprendimai. Štai prieš keletą metų informacinių technologijų (IT) korporacija IBM pranešė netikėtą žinią: ji nutarė atidaryti milžinišką dizaino studiją, įdarbinti joje apie 1.000 žmonių ir investuoti 100 mln. JAV dolerių. Kompanija paaiškino, kad to ją paskatino imtis supratimas, jog šiuolaikinis vartotojas patrauklaus dizaino tikisi ne tik rinkdamasis svetainės baldus ar naujus drabužius, bet ir naudodamasis kompiuterinėmis programomis.
Naujojo IBM padalinio vadovas Phil Gilbert kompanijos sprendimą komentavo taip: „Šiandienos vartotojas reikalauja puikaus dizaino visur: tiek namuose, tiek darbe, tad mūsų tikslas – atitikti šiuos lūkesčius ir modernizuoti programinę įrangą“.
Tokių verslo žingsnių pagrįstumą iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, žurnale „Psychology and Marketing“ paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad žmonių smegenys skirtingai reaguoja į įvairias produktų pakuotes. Jei jų vizualinė išvaizda patinka, tuomet smegenyse „aktyvuojamos“ sritys, susijusios su teigiamomis emocijomis. Tyrėjų teigimu, tai daro didelę įtaką vartotojų pasirinkimui, elgsenai.
Galimybė Lietuvos verslui
Lietuvos įmonės taip pat raginamos sekti paskui gerąsias pasaulines praktikas ir aktyviau investuoti į produktų bei paslaugų dizainą. Tam galima pasitelkti Europos Sąjungos (ES) investicijas, pavyzdžiui, priemonę „Dizainas LT“.
„Versle vis plačiau pripažįstama, kad su produktais ir paslaugomis susiję dizaino sprendimai yra ne tik estetikos klausimas. Jie kuria išskirtinumą, padeda konkuruoti, daro įtaką potencialių vartotojų pasirinkimams. Lietuvos įmonės turėtų tam skirti deramą dėmesį“, − teigia ūkio viceministras Marius Skarupskas.
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama investicijų priemonė „Dizainas LT“ skirta padėti Lietuvos įmonėms investuoti į paslaugų ir produktų dizainą
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama investicijų priemonė „Dizainas LT“ skirta padėti Lietuvos įmonėms investuoti į paslaugų ir produktų dizainą, tokiu būdu stiprinant pardavimus, kuriant tvirtesnes pozicijas rinkoje.
Didžiausia vienam projektui galima skirti finansavimo suma yra 10 000 Eur, viena įmonė gali pateikti iki trijų skirtingų paraiškų. Priklausomai nuo įmonės dydžio, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama projekto dalis gali siekti nuo 50 iki75 proc.
Iš viso pagal šią priemonę iki 2020 m. Lietuvoje suplanuota skirti 5,79 mln. Eur ES investicijų. Papildomai planuojama pritraukti 4,99 mln. eurų privačių lėšų, kuriomis prisidės pačios įmonės. Paraiškas šiai priemonei galima teikti iki lapkričio 28 d.
Daugiau informacijos apie „Dizainas LT“ priemonę galima rasti Ūkio ministerijos arba ES investicijų svetainėse.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
