Šiuo metu antroje pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. šalies gyventojų, tačiau kai kurie jau ima kelti klausimą, kodėl papildomai kaupti pensijai yra privaloma, kai Lietuvoje siaučia infliacija, o akcijos biržos išgyvena nuosmukį.
„Swedbank“ privačiame pensijų fonde kaupiantis skaitytojas Ričardas rašė iš banko gavęs pranešimą, jog pensijų fondai pastaruoju metu demonstravo neigiamus rezultatus.
„Tokį pranešimą gavau ne aš vienas. Pasiteiravus banko atstovų, buvo pasiūlyta metams sustabdyti įmokų mokėjimą ir po to tokios galimybės jau nebus“, – rašė Ričardas.
Išties tokia išeitis egzistuoja – žmogus, dalyvaujantis pensijų kaupime, gali laikinai stabdyti įmokų pervedimą, t. y. per visą kaupimo laikotarpį padaryti iki 12 mėnesių pertrauką. Norinčiam atidėti įmokų mokėjimą reikia kreiptis į pensijų fondą.
Laikinai įmokų mokėjimą sustabdė 99 tūkst. gyventojų
Ši pertrauka gali būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė nebūtų mažesnė nei mėnuo ir neviršytų vienerių metų.
Sustabdžius įmokų pervedimą, sukauptos lėšos lieka pensijos kaupimo fondo sąskaitoje.
Kaip 15min nurodė „Sodra“, šiuo metu apie 99 tūkst. gyventojų yra pasinaudoję galimybe įmokų mokėjimą sustabdyti terminuotam laikotarpiui. Tai sudaro apie 7 proc. visų asmenų, dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime.
„Ne visi kaupimo dalyviai išnaudoja visą šį laiką iškart – kai kurie ima mėnesį, du arba pusmetį „įmokų atostogų.“ Kai kurie dalyviai jau yra išnaudoję įstatymo numatytą terminą, tad nebegali stabdyti įmokų, net jei norėtų tai padaryti dėl pensijų fondų rezultatų ar asmeninių priežasčių“, – 15min sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kožic.
Dar 141 tūkst. žmonių įmokų pervedimą 2019 metais yra nusprendę sustabdyti neterminuotai. Šie žmonės iki šių metų liepos 1 d. atsisakė automatiškai atnaujinti įmokas.
Įstatymas numato, kad gyventojai įtraukiami į kaupimą kas trejus metus tol, kol jiems sukaks 40 metų.
Taigi, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, šiems žmonėms vėl reikės pasirinkti, ar atnaujinti įmokas 2025 m., o jei dar kartą atsisakys – įmokų mokėjimas bus atnaujintas 2028 m.
„Bendras kaupimo įmokų pervedimą sustabdžiusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 240 tūkst. žmonių. Tai yra 17 proc. nuo visų kaupimo dalyvių“, – skaičiavo M.Kožic.
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė 15min komentavo, kad Iš „Luminor investicijų valdymas“ klientų tokia galimybe nuo metų pradžios iki lapkričio pabaigos pasinaudojo mažiau negu 1 proc. visų klientų skaičiaus.
Pastarojo meto dinamika augimo taip pat nerodė – nuo liepos iki lapkričio pabaigos šia galimybe pasinaudojo mažiau nei 0,5 proc. visų klientų.
Pensijų fondų rezultatai paženklinti minusu
Kaupiančiųjų antros pakopos pensijų fonduose neturėtų džiuginti šiųmetiniai rezultatai – visi jie demonstruoja didesnį ar mažesnį kritimą.
Pavyzdžiui, 1954–1960 m. amžiaus grupės pensijų fondai šiais metais smarkiausiai krito „Luminor“ – 11,83 proc., o mažiausiai INVL – 9,60 proc. „Swedbank“ fiksuotas 10,07 proc. kritimas, SEB – 11,8 proc. smuktelėjimas.
1975–1981 m. pensijų fonde INVL fiksavo 5,86 proc. kritimą, „Swedbank“ – 9,7 proc., SEB – 10,5 proc., o „Luminor“ – 11,74 proc.
Jauniausios, 1996–2022 m. amžiaus grupės, pensijų fonduose taip pat neišvengta kritimo – pasirinkusieji kaupti INVL stebėjo 6,68 proc. smukimą, „Swedbank“ – 10,52 proc., SEB – 10,6 proc., o „Luminor“ – 12,13 proc. siekusį nuosmukį.
Kas lėmė įmokų sustabdymą?
Paklausus, ar neigiami pensijų fondų rezultatai gali lemti įmokų mokėjimo stabdymą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis labiau tai siejo su išaugusiomis energetinių išteklių kainomis.
„Drįsčiau sakyti, kad galbūt gali lemti tai, kad bando žmonės ieškoti sprendimų, kaip sumokėti už energetikos kainas. Mes labai susikoncentravome ties 9–10 mėnesių kritimu, bet jei pasižiūrėtume į pastaruosius trejus metus, pamatytume augimą. Tad drįsčiau daryti prielaidą, kad žmonės trumpalaikiais sprendimais bando spręsti savo finansinius iššūkius“, – 15min sakė T.Gudaitis.
Visgi jis svarstė, kad tai nėra racionalus sprendimas – kai akcijų rinkos yra smuktelėjusios, investuoti, pasak T.Gudaičio reikėtų daugiau, nes akcijų vienetai tuo metu yra atpigę.
„Pavyzdys gali būti pandemija. Pirmąjį ketvirtį, kai prasidėjo koronavirusas, stebėjome 30 proc. kritimą. Dabar tie, kurie investavo tuo metu, gali skaičiuoti dvigubai didesnę grąžą“, – nurodė LIPFA vadovas.
L.Načajienė priduria, kad jei žmogus patiria sunkumų ir pensijų kaupimui skiriamos lėšos gali būti ypač reikalingos dabar, laikinas įmokų mokėjimo sustabdymas yra patraukli galimybė laikinai pasipildyti lėšų krepšelį.
Visgi ji nerekomendavo stabdyti įmokų mokėjimo, jeigu žmogus šiuo metu nepatiria ypač išaugusių, netikėtų išlaidų, o atidėti įmokų mokėjimą svarstoma vien dėl neigiamų pensijų fondų rezultatų.
„Pirma – kai akcijų ir kitų vertybinių popierių kaina yra nukritusi, jie įsigyjami pigiau. Rinkoms anksčiau ar vėliau pradėjus kilti, jie kaip tik atneša didesnę grąžą.
Antra – finansų rinkos beveik visada juda ciklais ir jose iki šiol istoriškai kartojosi augimo, piko, nuosmukio ir atsigavimo etapai. Per 30 metų laikotarpį su visais finansų rinkų nuosmukiais vidutinė akcijų grąža siekia apie 7 proc. Nors dabartinės situacijos potencialus poveikis gali pasirodyti didelis, ilgalaikėje perspektyvoje jis, tikėtina, bus nežymus“, – ramino L.Načajienė.
