Prezidento Mauricio Macri ketvirtadienį priimtas sprendimas blokuoti parlamento priimtą įstatymo projektą, nustatantį elektros, dujų ir elektros kainų lubas, išprovokavo visuomenės įtūžį, bet net ir daugybei demonstrantų susirinkus Buenos Airių centrinėje Gegužės aikštėje iždo ministras paskelbė naujų griežto taupymo priemonių, turinčių nuraminti rinkas.
Ministras Nicolas Dujovne per spaudos konferenciją vyriausybės būstinėje – Rožiniuose rūmuose – pranešė, kad biudžeto išlaidos bus mažinamos 780 mln. JAV dolerių (daugiau kaip 668 mln. eurų).
Šių karpymų taikiniai – susitarimai su universitetais dėl techninės pagalbos, viešojo sektoriaus darbo sutartys, taip pat atlyginimų priedai ir lengvatos, pavyzdžiui, taikomos naudojimuisi tarnybiniais automobiliais arba kelionių išlaidoms, sakė ministras.
Eitynės iš visų 23 Argentinos provincijų prasidėjo gegužės 28-ąją, o jų kulminacija tapo masinė demonstracija Gegužės aikštėje.
Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Duonos ir darbo“, „Šalin TVF“.
„Reikėtų surengti visuotinį streiką. Jie negalės nukreipti mūsų dėmesio, naudodamiesi Pasaulio (futbolo) čempionatu arba (Lioneliu) Messi“, – sakė vienas pagrindinės profsąjungos CGT lyderių Pablo Moyano.
Demonstraciją inicijavo Liaudies ekonomikos darbininkų konfederacija (CTEP), vienijanti apie pusę registruotos darbo vietos neturinčių žmonių.
Šios organizacijos vadovybė palaiko glaudžius ryšius su Katalikų Bažnyčios hierarchais ir argentiniečiu popiežiumi Pranciškumi, buvusiu Buenos Airių arkivyskupu.
Jos vadovas Juanas Graboisas sakė, kad atskirtis tarp viduriniosios klasės ir nepasiturinčiųjų didėja, todėl „Argentina yra negyvybinga, ir liaudis sukils“.
Pyktis prieš TVF
Kitas CTEP lyderis Danielis Menendezas sakė, kad šią savaitę priimtas M.Macri sprendimas vetuoti Kongreso priimtą teisės aktą, turėjusį nustatyti maksimalias komunalinių paslaugų kainas, tapo papildoma paskata protestuoti.
N.Dujovne paskelbti karpymai, kartu su kitomis priemonėmis, turėtų šiai metais sumažinti biudžeto deficitą nuo 3,9 proc. iki 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad pragyvenimo išlaidos vien nuo sausio iki balandžio padidėjo beveik 10 procentų, o centrinio banko tyrimas rodo, kad infliacija veikiausiai sieks 22 procentus ir bus gerokai didesnė už planuotą rodiklį – 15 procentų.
M.Macri ketvirtadienį pasinaudojo veto teise, sakydamas, kad būtina laikytis finansinės drausmės.
Prezidentas atmetė opozicijos remtą įstatymo projektą, keliomis valandomis anksčiau po įtemptų debatų priimtą Senato. Šiuo teisės aktu komunalinių paslaugų kainos turėjo būti sumažintos iki buvusių lapkritį, o tolesni jų didinimai turėjo būti susieti su atlyginimų didėjimu.
Nuo 2015 metų gruodžio, kai tapo prezidentu, M.Macri veto teise pasinaudojo penktąjį kartą. Dėl šio žingsnio jo populiarumas tikriausiai dar labiau sumažės.
Nusivylimą taip pat pakurstė M.Macri praeitą mėnesį paskelbtas pareiškimas, kad jo vyriausybė sieks pasiskolinti iš TVF, smarkiai nuvertėjus šalies valiutai – pesui. Daugelis šią tarptautinę skolintojų instituciją kaltina dėl didžiausios Argentinos ekonomikos krizės, smogusios šaliai 2001 metais, kai penktadalis gyventojų neturėjo darbo, o milijonai žmonių atsidūrė žemiau skurdo ribos.
Gegužę viešosios nuomonės tyrimo agentūrų „D'Alessio IROL“ ir „Berensztein“ atlikta apklausa atskleidė, kad 75 proc. argentiniečių sumanymą prašyti TVF pagalbos laiko blogu sprendimu.
Konservatyvių pažiūrų M.Macri sako, kad susitarimas su TVF turėtų padėti apsaugoti šalį nuo naujos ekonomikos griūties ir kad jis nepakenktų skurdžiausiems visuomenės sluoksniams. Jis taip pat gynė taupymo politiką ir sakė, kad biudžeto deficitą būtina mažinti, nes tai padėtų pritraukti investicijų ir sustiprintų silpną ekonomiką.
Vis dėlto sprendimai naikinti subsidijas ir atleisti tūkstančius viešojo sektoriaus darbuotojų išprovokavo neramumus šalyje, kurios vyriausybė tradiciškai parūpindavo daug darbo vietų ir suteikdavo įvairių lengvatų.
