„Siekiama, kad jis nenusėstų tik Latvijoje, nes įmonė registruota Latvijoje, ir kad tikrai turi būti sąžininga kontraktavimo schema, pagal kurią pridėtinė vertė nuo projektų vykdymo būtų gaunama ne vienoje šalyje, o visose šalyse proporcingai – atitinkamai pagal vykdomus darbus ir jų apimtis“, – BNS sakė A.Šliupas.
„Mūsų giliu įsitikinimu, schema turi būti visiems labai aiški, kur pridėtinė vertė liktų toje šalyje, kurioje projektas įgyvendinamas. Tai liečia ne tik Lietuvą, bet ir Estiją“, – pridūrė jis.
A.Šliupas nepaneigė, jog Latvija siekia, kad kuo daugiau kontraktų būtų sudaroma per „RB Rail“ „Tai normalus nacionalinis interesas“.
Anot jo, susitarti dėl schemos reikia artimiausiu metu, tačiau tikslaus laiko įvardyti negalėjo.
„Jos (derybos – BNS) turėtų baigtis labai greitai, kadangi dabar jau yra derinama finansavimo sutartis (su Europos Komisija – BNS), tai kontraktavimo schema turi būti išgryninta iki sutarties pasirašymo. (...) Negaliu tiksliai pasakyti terminų. Tas laikotarpis nėra tiksliai apibrėžtas, bet tai ir mūsų interesas, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – BNS aiškino viceministras.
Latvijos susisiekimo ministras Anrijus Matisas ketvirtadienį pareiškė, kad Baltijos šalys laikosi skirtingų nuomonių, kas turi būti palikta šalių atsakomybei, pavyzdžiui, geležinkelio statyba, konkursų skelbimas. Anot jo, Lietuva mano, kad įmonei nereikia suteikti itin plačių galimybių, jai paliekant tik projekto koordinavimo funkcijas.
Rygoje pernai įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonė „RB Rail“ turėtų koordinuoti „Rail Baltica“ projektą nuo Kauno iki Talino.
EK liepą įmonei „RB Rail“ skyrė 442 mln. eurų paramos „Rail Baltica“ projektui visose Baltijos šalyse, o Lietuva papildomai gavo 106 mln. eurų.
