Mokėjimo sistema „Mir“ buvo įvesta Rusijai 2014 m. neteisėtai aneksavus Krymą, po to, kai tarptautinėmis sankcijomis pradėta riboti tarptautinių kortelių naudojimą.
„Mir“ naudojimas eksponentiškai išaugo prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 m. ir po to iš Rusijos pasitraukus pagrindiniams kortelių leidėjams „Visa“ ir „Mastercard“, rašo kyivindependent.com.
Armėnijos valdžios institucijos teigė, kad 2023 m. rudenį prasidėjus mobilizacijai į Armėniją atvyko galėjo atvykti apie 100 000 rusų.
Iš dalies Rusijos valstybei priklausančio banko VTB atstovai sakė RBC, kad dauguma Armėnijos bankų, išskyrus VTB, iki kovo 30 d. nustos priimti korteles, kurios veikė per mokėjimo sistemą „Mir“.
Tokio sprendimo poveikis dar nenustatytas, nes Armėnijoje tebėra daugiau kaip 50 VTB skyrių ir beveik 200 bankomatų, kuriais gali naudotis kortelių turėtojai. Pasak RBC, „Mir“ kortelių turėtojai vis dar galės atlikti mokėjimus internetu.
Šį žingsnį greičiausiai paskatino 2024 m. vasario mėn. paskelbtos naujos JAV sankcijos Rusijos nacionalinei mokėjimo kortelių sistemai (NSPK), kurios sutapo su visiško karo antrosiomis metinėmis ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtimi Rusijos įkalinimo kolonijoje, rašo kyivindependent.com.
JAV siekė padidinti savo priemonių prieš Rusiją mastą, įskaitant veiksmus, nukreiptus prieš bankus visame pasaulyje, kurie bet kokia veikla susiję su Amerikos finansų sistema.
Kadangi 2023 m. gruodžio mėn. paskelbtomis naujomis priemonėmis nustatomos galimos pasekmės institucijoms, kurios net netyčia bendradarbiauja su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, kai kurie Kinijos bankai nutraukė savo veiklą Rusijoje.
JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo 2024 m. vasario mėn. teigė, kad šios priemonės sumažino Rusijos lėšų srautą į trečiąsias šalis.
Mokėjimo sistema „Mir“ toliau veikia kitose šalyse, kurios yra sąjungininkės su Rusija arba kurios išlaikė ryšius, nurodo RBC.
Armėnija jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Rusija, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo po to, kai Rusijos „taikdariai“ ginčijamame Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, į kurį pretenduoja ir kuriame anksčiau gyveno etniniai armėnai, nesikišo per Azerbaidžano 2023 m. rugsėjo mėnesio puolimą, rašo kyivindependent.com.
Nuo to laiko Armėnija stengėsi atsiriboti nuo Rusijos – ne kartą kaltino Maskvą esant nepatikima partnere.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas anksčiau kovo mėnesį atskleidė, kad šalis svarsto galimybę pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, siekdama sustiprinti ryšius su Vakarais.
Armėnija taip pat paprašė palikti Rusijos „taikdarius“ palikti Jerevano tarptautinį oro uostą – šie čia buvo dislokuoti nuo šalies nepriklausomybės laikų.