„Uniformų siuvimo bumas jau įpusėjo, vieni jau pasisiuvo, kiti dar tik atvyksta. Pirmųjų užsakymų sulaukiau jau birželio pradžioje. Na, o iki rugpjūčio pradžios jau turiu apie pusšimtį užsakymų. Ir tai dar ne pabaiga“, – sako IĮ „Jurgvilė“ vadovė Jurgita Špokienė.
O vaikų uniformomis besirūpinantys tėvai būgštauja dėl kasmet kylančių audinių kainų.
Tarnauja dvejus metus
„Mokyklinės uniformos – tai socialinė lygybė, visiems bendra tvarka bei tinkamas mokyklos įvaizdis, tačiau reikia pripažinti, jog tai gana brangus apdaras, ypač Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje besimokančių vaikų tėveliams. Už vaikišką švarkelį jiems tenka pakloti apie 50 eurų ir daugiau“, – sako trijų vaikų mama Kristina.
Anot pašnekovės, uniforminį švarkelį galima įsigyti keliais būdais – siūti, pirkti prekyvietėje arba perpirkti.
„Nors įsigyti švarkelį yra keli būdai, tačiau, mano nuomone, geriausias iš jų – siūti Kaune esančioje siuvykloje „Tometa“. Mokslo metų pabaigoje į progimnaziją atvyksta siuvėjai iš šios įmonės ir pagal individualius matavimus pasiuva išties kokybiškus švarkelius, kurie bent jau mums tarnauja apie dvejus metus.
Žinoma, uniformas siuva ir Kėdainiuose esančios siuvėjos, tačiau kiek teko matyti, ne tik nekokybiškai, bet dar ir gerokai brangiau“, – sako Kristina ir priduria, jog yra mačiusi „Ryto“ progimnazijai tinkamų švarkelių prekyvietėje, tačiau kainomis ir kokybe kol kas nesidomėjusi.
Ugdo stiliaus skonį
„Džiaugiuosi, kad šioje mokykloje per daug dėmesio neskiriama kelnėms. Pagal mokyklos reikalavimus, jos tiesiog turi būti tamsios. Svarbiausia čia yra švarkelis.
Turiu pastebėti, jog švarkai yra ne tik praktiška apranga, bet ją noriai nešioja ir vaikai. Uniformų privalumai slypi ir tame, kad, pavyzdžiui, berniukai yra pratinami prie elegantiškesnio, inteligentiškesnio, kultūringesnio stiliaus pojūčio, nes kitu atveju vilkėtų sportinius megztinius su gobtuvais ar tokiais paveikslėliais kaip kaukolės ir pan.“, – sako Kristina.
Nereikalauja didelės priežiūros
Kaip teigia Kristina, nors Kėdainių „Ryto“ progimnazijos uniforminis švarkelis ir nėra pigus, tačiau jo medžiaga gera, o priežiūra lengva.
„Jei per dvejus metus drabužis nėra smarkiai sudėvėtas, jį galima parduoti. Tokiu atveju išleista pinigų suma gali šiek tiek atsipirkti“, – sako mama.
Medžiagos brangsta
Į antrą klasę dukrą išleisianti mama Edita pastebi, jog Šėtos gimnazijos uniformų medžiaga per metus dar pabrango.
„Praėjusiais metais metras medžiagos kainavo, regis, 15 eurų. Šiemet metras kainuoja jau 17 eurų. Ir tai tik medžiaga, o kur dar siuvėjos darbas? Laimei, prieš išleidžiant dukrą į pirmą klasę, sarafanus pavyko perpirkti, todėl atsiėjo gerokai pigiau – už du sarafanus sumokėjau vos 20 eurų“, – sako Edita ir pabrėžia, jog visada pigiau yra perpirkti, tačiau tik ne tuo atveju, jei vaiko sudėjimas yra nestandartinis.
Nori puošnesnio? Mokėk daugiau
„Mano dukra aukšta ir labai liekna, todėl sunku pritaikyti jau kažkieno nešiotą sarafaną. Ruošiantis į antrą klasę jau matavomės ne vieną, tačiau niekas netiko, o mums labai svarbu turėti juos du, mat pradinių klasių mokinės turi nešioti sarafanus, o ne kelnes ar sijonukus, todėl jei vieną ištepliojo, būtinai turime turėti atsarginį.
Praėjusiais metais vienas iš sarafanų buvo kiek didesnis, tad jį nešiosime ir šiemet, o štai kitą teks siūti, jei nerasime pirkti. Gal užtektų ir vieno ar pusantro metro medžiagos, tačiau jei norime, kad drabužėlis būtų puošnesnis, šventiškesnis, iškart reikia daugiau medžiagos, o tai iškart remiasi į pinigus“, – nuogąstavo mama.
Pradinukams uniformos nepraktiškos
Edita taip pat atkreipė dėmesį, jog Šėtos gimnazijoje uniformos yra nepaprastai gražios, tačiau, kalbant apie pradines klases, labai nepraktiškos. Mat vyresniųjų klasių moksleiviai gali dėvėti ir juodas kelnes, ir sijoną bei švarkelį, o štai pradinukės mergaitės privalo nešioti tik sarafanus.
„Manau, jog tai labai nepraktiška, nes žiemą tik su pėdkelnėmis, kad ir storesnėmis, mergaitei per šalta. Kelnių prie sarafano juk neužsimausi, o šiltuoju metų laiku reikia plonų pėdkelnių, o jos tik vienai dienai. Nespėju pirkti, – sako Edita. – Manau, jog kur kas praktiškiau būtų, jei ir pradinių klasių moksleivės galėtų dėvėti ir sijonukus, ir kelnes.“
Poreikiai skirtingi
Kaip teigė siuvėja J.Špokienė, didžiąją dalį uniformos sumos sudaro žaliavos – medžiagos, sagos, užtrauktukai. Nuo to neretai priklauso ir užsakovų poreikiai.
„Vieni renkasi siūti tik kelnes, kiti – tik švarkelius, liemenes ar sijonukus, treti – visą uniformą“, – sako pašnekovė ir priduria, jog daugiausia sulaukė užsakymų siūti „Ryto“ ir LSU „Aušros“ progimnazijų, taip pat Šviesiosios ir Josvainių gimnazijų uniformas.
