Mažesnes kainas lemia ir pigesnė elektra
„Lenkija yra vienas iš pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. 2015 m. preliminariais duomenimis, Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta siekė apie 3,475 mlrd. eurų”, – dvišalėmis prekybos apimtimis ketvirtadienį džiaugėsi Lenkijos pieno gamintojų konferencijoje kalbėjęs Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Waldemaras Szymańskis.
„Kai kurie lenkiški produktai gerai pažįstami Lietuvos vartotojams ir jų mėgstami“, – pažymėjo ambasados darbuotojas ir pridūrė, kad 2014 m. dvišalė Lenkijos ir Lietuvos pieno produktų apyvarta siekė apie 94,4 mln. Eur.
Iš Lenkijos į Lietuvą buvo išvežta pieno produkcijos, kurio vertė – 46,5 mln. Eur, o iš mūsų šalies į Lenkiją eksportuota pieno produktų apytiksliai už 48 mln. Eur.
Anot H.W.Szymanskio, egzistuoja pieno prekybos balansas tarp dviejų kaimynių.
Taigi, anot H.W.Szymanskio, egzistuoja pieno prekybos balansas tarp dviejų kaimynių.
Ambasados atstovo teigimu, iš Lenkijos daugiausia eksportuojami sūriai, fermentuoti sūrio gaminiai, sviestas, pienas ir varškė, o Lietuva išveža žaliavinį pieną ir grietinę.
Lenkijos pieno rūmų direktorė Agnieszka Maliszewska konferencijoje žarstė pagyras Vilniui ir teigė susipažinusi su pasiūla vietos parduotuvėse ir žinanti, kokių pieno produktų trūksta jų lentynose.
„Žinome, kad lietuviški pieno gaminiai nuostabūs, bet norime suteikti galimybę paragauti ir kitų produktų“, – pasakojo už Lenkijos pieno gamintojų populiarinimą užsienyje atsakinga A.Maliszewska.
„Netolygų kainų pasiskirstymą prekybos vietose galima paaiškinti tuo, kad mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų ir pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus iš moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį“, – sako A. Maliszewska.
Brangesni nei Lenkijoje
Grūdėta varške ir liesais jogurtais lietuvaičius viliojančios netoli Lomžos miesto įsikūrusios gamyklos „Piatnica“ Eksporto departamento atstovė Paulina Ilczuk teigė, kad po euro įvedimo kainos Lietuvoje pajudėjo aukštyn ir mūsų šalyje tie patys lenkiški produktai yra brangesni nei Lenkijoje.
„Buvo kalbų apie gamybą pagal privačius prekės ženklus, bet iki šiol derybos vis nepavykdavo dėl kainos“, – paklausta, ar bendrovė nežada gaminti konkrečiai Lietuvos rinkai skirtu prekės ženklu pažymėtų produktų, sakė P.Ilczuk.
Kilmė – lietuviška
Jau aštuonerius metus lietuviams pieną, sūrius, varškę ir kitus pieno gaminius siūlanti kita Lenkijos įmonė „Mlekovita“ optimistiškai vertina savo verslo ateitį Lietuvoje.
Įmonės produktų distribucija Lietuvoje užsiimančios bendrovės „Prefita“ direktorė Natalija Martinavičienė paminėjo, kad sunkiausi laikai jau praeityje, kuomet lietuviai skeptiškai vertino lenkiškus produktus, vadindami juos nekokybiškais.
„O dabar jie važiuoja pirktis į Lenkiją, kur tie patys produktai“, – nusišypsojo N.Martinavičienė.
„Be to, nemažai „Mlekovita“ produkcijos gaminama iš lietuviško žaliavinio pieno, taigi sunku pasakyt, ar ši produkcija yra labiau lenkiška, ar lietuviška“, – sakė „Mlekovita“ atstovė Lietuvoje.
Tiesa, nei „Mlekovita“, nei „Piatnica“ atstovai nepatvirtino, ar yra gavę pasiūlymų iš greitai Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje pradėsiančio veikti „Lidl“ prekybos tinklo.
Lenkai užtikrintai dominuoja
Greitai gendančių pieno produktų rinkoje Lietuvoje iš užsienio gamintojų dominuoja Lenkija. Negana to, pastaruoju metu šios kaimyninės šalies užimama rinkos dalis smarkiai išaugo.
Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, 15min sakė, kad prieš metus lenkai buvo atsiriekę apie 10 proc. rinkos, o dabar jų užimama dalis pasiekė maždaug penktadalį.
Lenkų produkcijos Lietuvos parduotuvėse augimą lemia produkcijos perviršis kaimynėje. Be to, lenkai siūlo ne tik konkurencingas, bet dažnai ir mažesnes kainas, todėl įeiti į rinką jiems nėra sunku.
„Viską sprendžia kaina. Negaliu pasakyti, kad kokybė yra prastesnė, tiesiog specifika yra kita“, – sakė A.Stančikas.
Pasak jo, natūralu, turint omenyje lietuvių perkamąją galią, jog vis daugiau gyventojų renkasi lenkišką produkciją.
