Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais daugiausia žalų skaičiavome sveikatos draudime – 290 tūkst. registruotų atvejų. Palyginimui, 2020 m. šios srities žalų buvo registruota apie 100 tūkst. atvejų, taigi gerokai mažiau. Antroje vietoje pernai rikiavosi transporto segmentas – 81 tūkst. registruotų žalų (65 tūkst. 2020 m.), o trečioje turto draudimas su 66 tūkst. žalų (36 tūkst. 2020 m.).
Tiesa, pažvelgus į žaloms kompensuoti išmokėtas bendras sumas, susidėlioja kiek kita tvarka. Pernai didžiausia bendra suma buvo išmokėta transporto draudimo srityje – 124 mln. eurų, antroje vietoje pagal dydį turto draudimas su 45 mln. eurų, o sveikatos draudimo žalų dengimui buvo skirta 15 mln. eurų.
Iš dalies nuoseklų registruotų žalų augimą lemia bendras draudimo paslaugų portfelio augimas. Itin aiškiai tai matyti sveikatos draudimo kategorijoje, kurioje nuo 2021 metų kasmet fiksuojamas dviženklis procentinis įvykių augimas.
Tai nereiškia, kad itin sparčiai pradėjo prastėti lietuvių sveikata ar žmones užklupo įvairios traumos – gyventojai kur kas dažniau naudojasi asmens sveikatos draudimo paslaugomis ir dažniausiai tą daro smulkioms reikmėms. Pavyzdžiui, įsigyti vaistams ar gauti privačią gydytojo konsultaciją, nes vienos registruotos žalos vidutinė suma čia siekia kiek daugiau nei 50 eurų.
Kitas veiksnys yra bendras ekonominės situacijos kontekstas − išmokų sumų augimui įtakos turi infliacijos rodiklis. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje kelerius metus iš eilės pastebimai brango įvairios žaliavos, statybų, remonto ir apdailos medžiagos. Transporto rinkoje situacija panaši – pastaruosius pora metų fiksavome augusias remonto meistrų paslaugų kainas. Tad atlikti užlieto būsto remontą ar sutaisyti eismo įvykyje nukentėjusį automobilį kainuoja daug brangiau nei prieš kelerius metus.
Galiausiai, nuosekliai augant gyventojų pajamoms, bendra gyvenimo lygio kartelė nemažai daliai žmonių taip pat auga – perkame naujus automobilius, gyvename gražiau sutvarkytuose namuose, rūpindamiesi sveikata perkame asmeninio sveikatos draudimo paslaugas. Visa tai, įvykus draudžiamajam įvykiui, reikalauja didesnių kompensacijų.
Kita vertus, šiai augančių žalų statistikai ženklios įtakos turi ir gamta bei jos stichijos. Pavyzdžiui, vien praėjusių metų rugpjūtį vidurio ir šiaurės Lietuvos regionus nusiaubusi audra suniokojo daug gyventojų ir verslo įmonių turto.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, ši audra sukėlė apie 11 mln. eurų nuostolių – ant transporto priemonių ir pastatų griuvo medžiai, smarkus vėjas plėšė stogus, kruša talžė pastatų stogus ir fasadus, niokojo automobilius. Tokias gamtos stichijų žalas, kurias anksčiau matydavome tik per televiziją, patyrėme ir Lietuvoje.
Remiantis įvairiomis prognozėmis, ateityje dėl gamtos veiksnių bus fiksuojama vis daugiau žalų ir jos bus sunkiai numatomos. Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame kasmetiniame rizikų žemėlapyje ateinančių 10 metų pagrindinių rizikų dešimtuke – net 6 žalos, susijusios su įvykiais gamtoje. Tai gamtos nelaimės, per lėtas arba nepakankamas klimato pokyčių valdymas ir panašios rizikos.
Dar vienas svarbus veiksnys žalų statistikoje – tai beprecedenčiai pavieniai, tačiau labai didelę žalą sukeliantys įvykiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje sostinės Viršuliškių rajone daugiabutyje sprogimo sukeltas gaisras. Jie ne tik pakoreguoja išmokų statistiką ir rizikos vertinimą, bet ir keičia gyventojų elgseną bei požiūrį į draudimo paslaugą.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šių metų sausį iškart po Viršuliškių gaisro naujai sudarytų būsto draudimo sutarčių skaičius išaugo 34 proc., o bendra naujų būsto draudimo įmokų suma padidėjo 54 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Tad kalbant apie augančius registruotų draudimo žalų atvejų skaičius ir išmokų sumas, galime konstatuoti, kad žalų statistika atspindi ir gyventojų bei verslo įmonių požiūrį į draudimo paslaugos svarbą, ir pastarųjų metų infliacijos šuolių pėdsakus, ir kasmet vis nuožmesnius gamtos stichijų šėlsmus, kurių, deja, kontroliuoti negalime.
