Savivaldybės tarybos sprendime nurodoma, kad 0,3 proc. mokesčio tarifas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiai privačiai žemei galios visiems savininkams, išskyrus tuos, kurie turi komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties sklypų arba žemė yra nenaudojama. Pirmiesiems mokestis augs iki 0,4 proc. žemės mokestinės vertės, o antriesiems – net iki 3 proc.
Tikisi, kad turtu naudosis racionaliau
Nustačius tokius mokesčio tarifus, sostinės biudžeto pajamos iš šio mokesčio beveik nesikeis. Praplėtus mokesčių mokėtojų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galėtų būti surinkta 0,8 mln. Lt daugiau nei 2012 metais (2012 m. planas – 6,6 mln. Lt).
Šiems savininkams žemės mokestis išaugtų labai stipriai ir tai būtų viena geresnių priemonių, kaip skatinti, kad mieste būtų kuo mažiau pastatų arba žemės, kuri yra apleista, – teigė A.Zuokas.
Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, didėsiantis mokestis žemės savininkus privers savo turtą racionaliau naudoti. „Mokestis išliktų labai panašus, koks ir buvo šiemet, jeigu ir padidėtų, tai skirtingose vietose atsižvelgiant į žemės rinkos vertę. Tačiau pagrindinė naujovė – 3 proc. mokestis tai žemei ar tam turtui, kuris yra ant žemės, kurie neprižiūrimi ir nenaudojami pagal paskirtį. Šiems savininkams žemės mokestis išaugtų labai stipriai ir tai būtų viena geresnių priemonių, kaip skatinti, kad mieste būtų kuo mažiau pastatų arba žemės, kuri yra apleista“, – teigė meras.
Anot A.Zuoko, tai ženklios sumos ir tiems turto savininkams, kurie turto turi ir juo nesinaudoja arba spekuliatyviai laukia, kada kas nors rinkoje pasikeis, teks mokėti. Meras pripažino, kad dalis verslininkų bando savo turtą pervertinti, tačiau esą dauguma turto savininkų pripažįsta – tvarkos reikia.
„Iki šiol žemė kaip ir nekainavo jos turėtojui. Todėl tokiu būdu suaktyvinsime žemės rinką Vilniaus mieste. Be to, yra daug turto, kurį turi paėmusios lizingo bendrovės arba bankai ir kuris yra nenaudojamas. Šis mokestis liestų ir šias institucijas, jos turėtų sugalvoti, kaip naudoti tą turtą, o ne tiesiog jį laikyti ir laukti, kol ateis auksinis nekilnojamojo turto laikotarpis“, – kalbėjo A.Zuokas.
Nauda abejoja
Bet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr.ekspertė Kaetana Leontjeva kitokios nuomonės. Visų pirma savo komentare 15min.lt ekspertė teigia, jog pamirštamas Konstitucijos 23 straipsnis, kad „nuosavybė yra neliečiama“, ir 46 straipsnis, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.
„Juk būtent šios Konstitucijos nuostatos turi apsaugoti piliečius nuo valstybės ir savivaldybių perdėto reguliavimo numatant, kaip žmogus turi elgtis su savo nuosavybe, kuri turi būti neliečiama. Konkrečioms savivaldybių taryboms jau patvirtinus aukštesnius tarifus „apleistai“ žemei, mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė kvestionuoti šiuos sprendimus ir bylinėtis, keliant klausimą dėl reguliavimo atitikimo Konstitucijai“, – tvirtina K.Leontjeva.
Be to, anot K.Leontjevos, savivaldybės pačios privalėtų pirmiausia susitvarkyti su savo turtu, tarkim, Vilniuje jau ne vienerius metus stovi Nacionalinio stadiono griaučiai, yra daugybė savivaldybei priklausančių, bet nenaudojamų, apleistų statinių.
Kriterijai atrodo netinkami
Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį“, – sako K.Leontjeva.
Savivaldybė yra pasitvirtinusi nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą, pagal kurį ir sprendžiama, ar žemės sklypas yra nenaudojamas. Kaip vienas iš kriterijų yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau per 3 metus nebuvo pastatytas gyvenamasis namas ar per dvejus – komercinės paskirties statinys.
Tai K.Leontjevai atrodo ne visiškai teisingas kriterijus, nes apleista žemė dar nereiškia, kad jos savininkas nori, jog taip ir būtų. „Užsitęsusios teritorijų planavimo procedūros, bloga padėtis rinkoje, griežta bankų kreditavimo politika, laukimas kada bus galima parduoti žemę užsieniečiams – priežasčių, kodėl sklypas nenaudojamas, gali būti ne viena ir ne dvi. Aukštesnio mokesčio šalininkai teigia, kad tai privers savininkus „efektyviau“ naudoti savo turtą. Ar pakeltas mokestis reikš, kad užtrukęs derinimas pagaliau pasibaigs? Ar jis reikš, kad padėtis rinkoje staiga taps gera ir apsimokės vystyti naujus projektus? Ar didesnis mokestis privers bankus išduoti žemės savininkams kreditus? Akivaizdu, kad atsakymas vienareikšmiškai neigiamas. Vienintelis dalykas, kurį privers daryti pakeltas tarifas yra mokėti keliasdešimt, o gal net šimtą kartų didesnį mokestį“, – sako komentare teigia LLRI vyr.ekspertė.
Daugiausia apleistų pastatų – Šnipiškėse, Užupyje, centre
Apleistų pastatų sąraše, kurį savo tinklalapyje skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, beveik šimtas statinių. Daugiausia jų – miesto centre, Šnipiškėse, Užupyje. Šių pastatų savininkams taip pat gresia didesnis žemės mokestis. Apleistos žemės sklypų, tikėtina, daugiausia yra miesto pakraščiuose. Informaciją apie juos turi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir teiks sąrašus Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Registrų centrui.
Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokestinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 Lt (Grigiškėse) iki 44 Lt (Senamiestis). Taikant naujuosius tarifus mokesčio dydis galėtų nežymiai – keliais procentais – padidėti ar sumažėti priklausomai nuo rinkos vertės.
Vilniaus savivaldybės teigimu, Varšuvoje žemės mokestis siekia apie 33-39 Lt už arą, Rygoje – apie 87-115 Lt, Taline – apie 33-2530 Lt už arą, Kaune – apie 22-71 Lt už arą.
