Aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas: sutarta dėl naftos kainų viršutinės ribos

Šį aštuntąjį prieš Maskvą nukreiptą paketą praėjusią savaitę pasiūlė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po to, kai Rusijos prezidentas pagrasino panaudoti branduolinį ginklą ir mobilizavo šimtus tūkstančių rezervistų.

Nemažai ES šalių išreiškė susirūpinimą dėl naujų priemonių, visų pirma dėl naftos kainų viršutinės ribos, o dėl konkrečių detalių dar turi būti sutarta raštu.

ES siekia, kad V.Putinas „sumokėtų“ už savo invazijos eskalavimą, kuris apėmė ir fiktyvių referendumų rengimą siekiant aneksuoti keturis Ukrainos regionus.

Nuo invazijos pradžios vasario mėnesį Kremliaus karinė kasa padidėjo dėl dešimčių milijardų eurų iškastinio kuro pardavimų Europai, nors ES vyriausybės suintensyvino pastangas atsisakyti rusiškos energijos.

Gruodžio mėnesį įsigalios draudimas importuoti didžiąją dalį žalios naftos iš Rusijos. Anglies importas jau nutrauktas, o dujų tiekimas iš Rusijos į Europą smarkiai sutriko – iš pradžių dėl V.Putino galios žaidimų, o paskui dėl dviejų povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo.

Europos vadovų užduotis – rasti naujų būdų, kaip sumažinti Maskvos pajamas iš energetikos, kartu išvengiant rizikos, kad šią žiemą gali pritrūkti dujų, pakilti jų kainos ir namuose gali nutrūkti elektros energijos tiekimas.

Antradienį susitarimo metmenys buvo suderinti per ambasadorių susitikimą, kurie trečiadienį turėtų patvirtinti galutinę teksto versiją, sakė diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes diskusijos buvo privačios.

Priemonių projekte numatytas teisinis pagrindas kainų viršutinei ribai, dėl kurios anksčiau susitarė G7 šalys. Kol kas nėra sprendimo dėl konkrečios būsimos viršutinės ribos kainos ar jos intervalo, nors JAV yra užsiminusios, kad tai bus padaryta per kelias savaites.

Malta, Graikija ir Kipras, kurių tanklaivių laivynai gabena didžiąją dalį rusiškos naftos, nerimavo dėl naftos kainų viršutinės ribos poveikio jų laivybos pramonei. Dėl to buvo padaryta tam tikrų nuolaidų šioms šalims, kaip teigiama pirmadienį datuotame teksto projekte, kurį matė „Politico“.

Pavyzdžiui, projekte minima Komisijos stebėsenos sistema, pagal kurią būtų vertinama, kaip apeinamos taisyklės, pavyzdžiui, laivų vėliavų keitimas. Jei Komisija nustatytų, kad dėl tokių vengimo būdų „patiriama didelių verslo nuostolių“, ji „siūlytų priemones, kuriomis būtų sušvelnintas“ šių metodų, kuriais siekiama išvengti kainų viršutinės ribos priemonės, poveikis.

Paketu taip pat siekiama smogti Rusijos plieno pramonei ir atimti iš Kremliaus kariuomenės pagrindines technologijas. Jame numatyta daugiau priemonių prieš asmenis, padedančius Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo veiksmams. Be to, juo draudžiama ES piliečiams dalyvauti Rusijos valstybinių įmonių valdybose.

ES sankcijų paketų istorija buvo sudėtinga. Pavyzdžiui, Vengrija pasipriešino planams visiškai uždrausti Rusijos naftos importą ir kelias savaites stabdė procesą, kol užsitikrino išimtis savo tiekimo poreikiams.

Atsižvelgdami į praeities įtampą ir sunkumus, kai kurie diplomatai išliko atsargūs net ir po to, kai antradienį salėje buvo pasiektas žodinis susitarimas. Vienas iš jų sakė, kad išlieka „ribota“ tikimybė, jog susitarimas vis dar gali žlugti, o kitas teigė, kad preliminarus susitarimas „turėtų būti“ užbaigtas trečiadienio rytą.

ES ambasadoriai norėjo, kad susitarimas dėl sankcijų paketo būtų pasiektas ne vėliau kaip trečiadienį. Jie nenorėjo, kad vidinės diskusijos dėl jo užgožtų ketvirtadienį ir penktadienį Prahoje vyksiančius Europos vadovų susitikimus.