Tokių politinių grėsmių kaip „Brexit“ ir silpnesnis pasaulio ekonomikos augimas akivaizdoje euro zonai sunkiai sekėsi išlaikyti tinkamą ekonomikos augimo spartą, parodė „IHS Markit“ duomenys.
Nuviliantys tyrimo duomenys parodė, kad „ketvirtinis euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtėjo iki šiek tiek mažiau nei 0,2 proc.“, – pažymėjo „IHS Markit“ ekonomistas Chrisas Williamsonas.
„Didžiausią susirūpinimą ir toliau kelia gamyba – apdirbamosios pramonės rezultatai ir toliau traukėsi sparčiausiai per pastaruosius šešerius metus“, – pridųrė Ch.Williamsonas.
„IHS Markit“ nurodė, kad jos skaičiuojamas sudėtinis euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį sumažėjo iki 51,3 punkto nuo 51,6 punkto kovą ir buvo žemiausias per tris mėnesius.
Didesnis nei 50 punktų indeksas paprastai reiškia augimą, tačiau ilgalaikė indekso mažėjimo tendencija rodo artėjantį sąstingį.
Nors paslaugų sektorius toliau auga, gamyba Prancūzijoje ir Vokietijoje – o šioms šalims tenka pusė euro zonos ūkio, – traukiasi, pareiškė „IHS Markit“.
Sudėtinis indeksas Prancūzijoje šiek tiek padidėjo iki 50 punktų, palyginti su 48,9 punkto praėjusį mėnesį, pažymima „IHS Markit“ pranešime.
Vokietijos duomenys buvo šiek tiek pagerėję, palyginti su ankstesniu mėnesiu, „tačiau augimas vis labo atitiko kuklią bendrą pirmojo ketvirčio augimo spartą“, – pareiškė „IHS Markit“.
Europos ekonomikos perspektyvos pastarosiomis savaitėmis buvo vis niūresnės.
Balandžio 9 dieną Tarptautinis valiutos fondas (TVF) smarkiai sumažino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas, kuris TVF nuomone sieks vos 1,3 proc., nors prieš tai buvo prognozuojamas 1,6 proc. augimas.
O diena vėliau Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi įspėjo apie riziką, kylančią euro zonos ekonomikos augimui, apibūdindamas dabartinius ekonominius rodiklius kaip „silpnus“.
Visgi ECB vadovas pridūrė, kad „recesijos tikimybė tebėra maža.“
