Nors bankas 2018 metais pažadėjo nutraukti naftos ir dujų gavybos finansavimą, o tiesioginis finansavimas sumažėjo, į šį žingsnį nebuvo įtrauktas netiesioginis finansavimas, teigiama NVO koalicijos „The Big Shift Global“ parengtoje ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta didėjant spaudimui JAV prezidentui Joe Bidenui atleisti Pasaulio banko vadovą Davidą Malpassą, paskirtą dar JAV buvusio prezidento Donaldo Trumpo ir dažnai vengiantį klausimų apie žmogaus sukeltos klimato kaitos tikrovę.
„Kiekvieną kartą kai Pasaulio bankas investuoja į dar vieną iškastinio kuro projektą, tai sukelia daugiau klimato nelaimių“, – pažymėjo Sophie Richmond iš „The Big Shift Global“.
„Nėra jokio pagrindo naudoti mokesčių mokėtojų pinigus klimato krizei paaštrinti“, – pridūrė ji.
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip Pasaulio bankas ir toliau finansavo iškastinio kuro projektus, buvo išnaudojant „esminę spragą“, kai skolinama tarpininkams, pavyzdžiui, bankams ar finansų institucijoms, ir veikiant kaip garantui, jei šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, teigiama ataskaitoje.
Pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą pasaulio lyderiai įsipareigojo apriboti ilgalaikį atšilimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų, kad būtų išvengta niokojančių pasekmių tinkamumu gyventi planetoje ateityje.
Didžiausiu ataskaitoje, pavadintoje „Investavimas į klimato nelaimes: Pasaulio banko finansavimas į iškastinio kuro projektus“, projektu įvardytas Transanatolijos dujotiekis Azerbaidžane, kurio finansavimui 2018 metais skirta 1,1 mlrd. JAV dolerių, o Pasaulio bankui teko garanto vaidmuo.
„Dujotiekis padeda išlaikyti nuolatinį iškastinių dujų naudojimą Europoje“, – teigiama ataskaitoje, tačiau pažymima, kad nors dujotiekis gali padidinti dujų eksporto pajamas, dėl rinkos nepastovumo jis tampa nepatikimu pajamų šaltiniu.
Pačios Pasaulio banko grupės vertinime teigiama, kad projektas „turės potencialiai reikšmingą neigiamą socialinį ir aplinkosauginį poveikį, kuris yra įvairus, negrįžtamas arba precedento neturintis“, tačiau vis tiek jam buvo uždegta žalia šviesa.
